Lietuva – vis dar viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose automobilio pasirinkimas nesusijęs su reikšmingais metiniais ar registracijos mokesčiais. Kol kaimyninės valstybės jau seniai taiko įvairias priemones, skatinančias gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius, lietuviai kol kas naudojasi palankia padėtimi. Tačiau ar ši išimtis ilgai truks?
Taršos mokestis – visoje Europoje, tik ne Lietuvoje
Europoje automobilių apmokestinimas pagal taršą – seniai įsitvirtinusi praktika. Tai – viena iš pagrindinių priemonių siekiant mažinti CO₂ emisijas ir skatinti automobilių parko atsinaujinimą. Lietuvoje bandymai įvesti papildomus mokesčius vis sulaukia stipraus visuomenės pasipriešinimo.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ne kartą kalbėjo apie būtinybę įteisinti taršos mokestį, tačiau realūs sprendimai taip ir nebuvo priimti. Po paskutinio nesėkmingo mėginimo ministras pareiškė, kad tema „guli stalčiuje“, tačiau specialistai perspėja – pokyčiai neišvengiami.
Europos klimato tikslai – spaudimas Lietuvai
Europos klimato įstatymas įpareigoja visas ES šalis iki 2030-ųjų reikšmingai sumažinti išmetamųjų dujų kiekį. Lietuvai iškeltas tikslas – 21 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Neįvykdžius reikalavimų, gresia šimtamilijoninės sankcijos.
Aplinkos ministerijos atstovas Vitalijus Auglys pabrėžia, kad kelių transportas tebėra didžiausias taršos šaltinis Lietuvoje. Būtent šio sektoriaus pokyčiai – vienas iš pagrindinių prioritetų Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
Ką planuoja Vyriausybė?
Pagal dabartinius planus, iki 2030 m. kas antras naujas automobilis Lietuvoje turėtų būti varomas elektra. Taip pat žadama:
- Riboti senesnių dyzelinių automobilių naudojimą;
- Didinti registracijos mokesčius;
- Griežtinti techninės apžiūros reikalavimus;
- Plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą (numatyta 6 000 viešųjų stotelių);
- Įrengti žemų emisijų zonas didžiuosiuose miestuose;
- Tarp Vilniaus ir Klaipėdos įkurti pirmąjį vandenilio degalinių koridorių.
Dabartinis mokestis – simbolinis
Šiuo metu Lietuvoje galioja vienkartinis registracijos mokestis, taikomas priklausomai nuo automobilio CO₂ emisijos. Jei emisija nesiekia 130 g/km – mokestis netaikomas. Viršijus šią ribą, mokesčio dydis auga palaipsniui.
Pavyzdžiui:
- 140 g/km CO₂ dyzeliniam automobiliui – apie 40 eurų, benzininiam – 20 eurų;
- 200 g/km – atitinkamai apie 330 ir 165 eurus.
Vis dėlto, pasak ekspertų, tokie mokesčiai nėra pakankamai reikšmingi, kad darytų realią įtaką automobilių pasirinkimui.
Ekspertai: dabartinis modelis neveikia
„carVertical“ rinkos ekspertas Matas Buzelis sako tiesiai – dabartinė sistema neveiksminga. Pasak jo, taršos mokestis neatgraso nuo senų automobilių, o kai kuriais atvejais netgi stabdo jų keitimą.
„Žmonės tampa savo automobilių įkaitais – nebeskuba jų parduoti, nes didelis mokestis mažina susidomėjimą. Tarša turėtų būti siejama su naudojimu, o ne sandoriu“, – teigia ekspertas.
Buzelis siūlo kitą kelią – apmokestinti taršą per degalų kainas. Anot jo, tai būtų labiau teisinga ir proporcinga: kas daugiau važiuoja – daugiau ir moka.
Kaimynų pavyzdžiai: visos trys Baltijos šalys – priekyje
- Latvijoje nuo 2021 m. galioja metinis mokestis pagal CO₂ emisiją ir automobilio masę.
- Estijoje nuo 2025 m. įsigalios ir registracijos, ir metinis mokestis, priklausantis nuo svorio ir emisijos.
- Lenkijoje taikoma kombinuota sistema, o didmiesčiuose veikia emisijų zonos.
Pavyzdžiui, Estijoje 2012 m. „BMW 530d“ vairuotojui teks kasmet sumokėti apie 591 eurą, o štai 2013 m. „Honda Insight“ – vos 53 eurus.
Lietuvoje – kol kas tik svarstymai
Pasak V. Auglio, šiuo metu atliekama automobilių parko analizė. Nors apie metinį mokestį dar nekalbama, svarstoma, kaip apriboti Euro 4 ir senesnių automobilių plitimą.
Tačiau ekspertai vieningai tvirtina – vien mokesčių nepakanka. Reikia ne tik finansinių paskatų, bet ir aiškesnės komunikacijos apie eksploatacinių išlaidų skirtumus.
„Kol vairuotojas neskaičiuoja, kiek kainuoja automobilio išlaikymas, tol jis nesupras, kad mažesnis variklis ar hibridas – ne tik švaresnis, bet ir pigesnis ilgainiui“, – teigia M. Buzelis.
Kol Lietuva dar tik svarsto, ar žengti tvirtą žingsnį automobilių apmokestinimo link, Europa jau seniai pasirinko aiškią kryptį – mažiau taršūs automobiliai, švaresnis oras ir sąmoningesni pasirinkimai. Ar spėsime prisitaikyti laiku – priklausys tiek nuo politikų drąsos, tiek nuo visuomenės noro keistis.
