Aliaska vėl tapo geopolitinių intrigų epicentru – šįkart dėl netikėto ir neoficialaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino bei buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų vadovo Donaldo Trumpo susitikimo. Slaptos derybos, apie kurias iki šiol nebuvo skelbiama viešai, įvyko netoli Anchorage miesto esančioje privačioje rezidencijoje. Tik nutekėjus informacijos fragmentams į tarptautinę žiniasklaidą paaiškėjo tikrasis susitikimo mastas bei temos, kurios, ekspertų teigimu, gali pakeisti pasaulio saugumo architektūrą.
Slaptos pasirengimo operacijos
Pasirengimas vizitui prasidėjo prieš kelias savaites. Kremliui artimi šaltiniai teigia, kad Putinas į Aliaską išskrido specialiai modifikuotu vyriausybiniu lėktuvu, kuris pasirinko neįprastą maršrutą – per Arkties ratą, siekiant išvengti NATO stebėjimo sistemų. Tuo tarpu Donaldas Trumpas pasirinko diskretiškesnį kelią – pasinaudojo vienu iš savo privataus „Trump Organization“ oro parko lėktuvų, formaliai deklaruodamas kelionę „verslo konsultacijoms dėl nekilnojamojo turto projektų“.
Susitikimo vieta, netoli Kenai Fjordų nacionalinio parko plytinti vila, yra apsupta tankių miškų ir sunkiai pasiekiama sausumos keliais. Vietos gyventojai pastebėjo padidėjusį federalinių saugumo pajėgų, privačių apsaugos tarnybų bei nežymėtų transporto priemonių judėjimą – nors oficialiai buvo teigiama, kad netoliese vykdomos „karinės pratybos“.
Ką aptarė Putinas ir Trumpas?
Nutekinta informacija rodo, kad derybos buvo orientuotos į tris pagrindines kryptis: karą Ukrainoje, geopolitinį energetinį dominavimą Arkties regione ir artėjančią 2024 m. JAV prezidento rinkimų kampaniją.
1. Ukrainos karo eiga ir „garbės taikos“ scenarijus
Putinas esą siekė pristatyti galimą konflikto sureguliavimo planą, kurio esmė – „įšaldyti“ fronto liniją dabartinėje situacijoje ir gauti neoficialų pritarimą teritorijų priskyrimui Rusijai. Rusijos lyderis tikisi, kad Trumpui sugrįžus į valdžią, Vašingtono politika Ukrainos atžvilgiu sušvelnėtų: būtų mažinama karinė parama, stabdomi finansiniai paketai, o diplomatinis spaudimas perkeliamas nuo Maskvos – ant Kijevo.
2. Bendri energetiniai projektai Arkties regione
Antra aptarta tema – naujos formos energetinė sąjunga. Rusija pasiūlė amerikiečių verslui (per Trumpo struktūras bei jam artimus investuotojus) dalyvauti suskystintų gamtinių dujų (SGD) bei naftos gavybos projektuose užpoliarėje. Tokiu būdu Maskva tikisi apeiti Vakarų sankcijų spaudimą bei sukurti „pilkąją zoną“, kurioje amerikiečių kapitalas galėtų dalyvauti rusiškuose projektuose, formaliai nepažeisdamas JAV įstatymų. Manoma, kad ši tema buvo ypač artima Trumpui, kuris niekada nevengė viešai kritikuoti žaliąją energetikos politiką ir gyrė tradicinės naftos pramonės svarbą.
3. 2024 m. rinkimai ir „informacinės mainų“ gairės
Labiausiai intriguojančia laikoma trečioji pokalbio dalis. Pasak politologų, Putinas siūlė „konkrečią ir nemaloniai jautrią informaciją“ apie kai kuriuos aukšto rango JAV politikus bei dabartinės administracijos narius, kuri galėtų būti panaudota rinkiminėje kovoje. Mainais buvo kalbama apie galimą sankcijų sušvelninimą pirmosiomis Trumpo prezidentavimo mėnesiais, jei šiam pavyktų sugrįžti į Baltuosius rūmus 2024 metais.
Reakcija JAV ir tarptautinėje arenoje
Oficialiai nei Kremlius, nei Donaldas Trumpas nepatvirtino, kad toks susitikimas išvis įvyko. Baltieji rūmai situaciją pavadino „dezinformacijos kampanijos dalimi“, o JAV žvalgybos bendruomenė pradėjo vidinį tyrimą. Kai kurie senatoriai ragina pradėti specialų tyrimą dėl galimo „Logan Act“ pažeidimo, pagal kurį JAV asmenys neturi teisės derėtis su užsienio vyriausybėmis be oficialaus valstybės įgaliojimo.
Tarptautiniai apžvalgininkai nevienareikšmiškai vertina susitikimą. Vieni teigia, kad tai gali būti Kremliaus bandymas pasitikrinti būsimo JAV lyderio pozicijas, kiti mano, kad tai – desperatiškas Putino žingsnis, siekiant spartesnio karo užbaigimo jo sąlygomis. Tuo tarpu Europa su nerimu stebi galimą JAV politikos pasikeitimą, nes transatlantinės vienybės susvyravimas reikštų reikšmingą paramos sumažėjimą Ukrainai.
Kokių pasekmių galima tikėtis?
Jei nutekinti susitikimo turinio fragmentai pasitvirtins, tai gali reikšti istorinį geopolitinį lūžį:
- Ukrainos karo dinamika gali keistis, jei JAV sumažins paramą, o Rusija gaus moralinį ar net politinį pagrindimą „įšaldyti“ konfliktą.
- Arktis gali tapti naujaio geopolitinės konkurencijos židiniu, jungiančiu Rusijos ambicijas ir Amerikos verslo interesus.
- 2024 m. JAV rinkimai gali tapti aštriu tarptautinių įtakų mūšio lauku, kuriame informacinės atakos ir kompromituojantys nutekinimai taps pagrindiniu kovos ginklu.
Kol kas į šį paslaptingą susitikimą Aliaskoje žvelgiama su nepasitikėjimu, tačiau akivaizdu viena – diplomatiniai žaidimai persikelia į vis naujas erdves, o senosios galios figūros ieško naujų būdų paveikti pasaulio tvarką savo naudai. Ar pasaulis tam pasiryžęs – dar tik pamatysime.
