Lietuvoje bręsta reikšmingi pokyčiai nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo srityje – Seimas po svarstymo pritarė NT mokesčio įstatymo pataisoms, kurių pagrindinis akcentas – pirmojo būsto apmokestinimas nuo 450 tūkst. eurų vertės, o antrojo – nuo 50 tūkst. eurų. Galutinis balsavimas numatytas jau kitą savaitę. Tačiau ar reforma pasieks užsibrėžtus tikslus – didesnes biudžeto pajamas ir Europos Komisijos reikalavimų išpildymą – lieka neaišku.
Apie tai, ką šie pokyčiai reikštų gyventojams ir biudžetui, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pagrindinis būstas – tik nuo 450 tūkst. eurų. Kodėl tokia kartelė?
Pasak A. Butkevičiaus, naujojo NT mokesčio projekto rengimas atskleidė rimtų spragų: „Tai įstatymas, kurio rengimas rodo menką teisinį ir ekonominį raštingumą. Net ir valdančioji dauguma pripažįsta – šio įstatymo rengime nedalyvavo daugelis svarbių grandžių.“
Politiko teigimu, būtų buvę racionaliau vertinti esamos sistemos galimybes, atsižvelgti į realų turto vertės augimą – kuris, jo skaičiavimais, siekia apie 70 proc. – ir koreguoti mokesčių kreditą proporcingai.
„Pavyzdžiui, jeigu objektas kainuoja milijoną eurų, net ir taikant 2 proc. tarifą, mokestis siektų 20 tūkst. eurų – tai labai didelė suma. Aš siūlau neviršyti 1 proc., o sprendimus dėl tikslių tarifų palikti savivaldybėms. Taip jos pačios turėtų motyvaciją prisidėti prie mokesčių politikos formavimo“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Sumaištis dėl projektų: vienas po kito, bet be aiškios vizijos
Politikas atskleidė, kad diskusijų eigoje buvo parengti net devyni skirtingi įstatymo projektai – paskutinis jų Seimui pristatytas tik prieš kelias dienas. Pasak jo, tai rodo chaotišką požiūrį į mokesčių politiką: „Dar prieš kelias savaites buvo svarstoma apie 10 tūkst. eurų neapmokestinamą turtą, o dabar jau 450 tūkst. eurų. Ką tai sako apie mūsų stabilumą?“
Jo nuomone, šiuo metu svarstomas projektas ne tik nesprendžia esminių problemų, bet ir kelia klausimų – kam labiau atstovaujama: turtingiesiems ar vidutines pajamas turintiems žmonėms?
Ekonomistė: reforma nepasieks nei fiskalinių, nei europinių tikslų
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sutinka, kad pats reformos poreikis kilo iš išorinio spaudimo – Europos Komisijos reikalavimo išplėsti mokestinę bazę mainais į paramą iš Atkūrimo ir atsparumo didinimo fondo.
„Buvo pažadėta, kad Lietuva įves efektyvesnę NT mokesčių sistemą, kuri suneš daugiau pajamų. Tačiau šis projektas, sprendžiant iš dabar matomų skaičių, biudžetui galėtų atnešti net mažiau nei dabartinė sistema“, – teigia ekonomistė.
Pasak jos, siūlomas apmokestinimo slenkstis (450 tūkst. eurų vienam būstui arba 900 tūkst. porai) realiai paveiktų tik kelias savivaldybes visoje Lietuvoje. Dėl to fiskalinis efektas būtų minimalus – vos apie milijoną eurų per metus.
„Tad kyla klausimas – kam ši diskusija, jei nei vienas iš tikslų – nei didesnis biudžeto papildymas, nei Europos Komisijos lūkesčiai – nėra pasiekiamas?“ – svarsto I. Genytė-Pikčienė.
Ar mokesčiai taps per dideli gyventojams?
Ekonomistė atkreipia dėmesį ir į kitą riziką – socialinį teisingumą. Anot jos, dabar siūlomi tarifai gali neproporcingai paveikti dalį gyventojų, ypač tuos, kurių turtas brangus, tačiau pajamos – vidutinės ar net mažos. Regioniniai skirtumai taip pat nėra pakankamai įvertinti.
„Reikia ieškoti balanso tarp fiskalinio efektyvumo ir socialinio teisingumo. Deja, dabar matomas projektas, panašu, to nepasiekia“, – pabrėžia ji.
Išvada: ar tikrai žengiame žingsnį į priekį?
Nors NT mokesčio reforma deklaruojama kaip pažangi ir būtina, praktikoje ji kelia daug abejonių: nuo chaotiško rengimo iki abejotino finansinio efekto. Jei Europos Komisijos reikalavimai nebus įvykdyti, o gyventojai jaus didesnę mokestinę naštą be aiškios grąžos, reforma gali tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip gera idėja buvo įgyvendinta prastai.
Artimiausiomis dienomis Seimo laukia svarbiausias balsavimas. Iki tol tiek ekspertai, tiek visuomenė turės progą dar kartą įvertinti – ar šis NT mokestis išties atitinka Lietuvos interesus.
