Spalio 15 d. kelionę irkline valtimi per Ramųjį vandenyną pradėjęs Aurimas Mockus buvo visai netoli finišo. Deja, paskutinėmis dienomis, susidūrus su itin blogomis oro sąlygomis, jam teko aktyvuoti pagalbos signalą. Vėlų kovo 2 d. vakarą lietuvį išgelbėjo Australijos kariuomenės laivas. Iš pradžių informaciją apie Aurimo situaciją teikė jo komanda, o dabar, pirmą kartą po išgelbėjimo, prabilo jis pats.
Aurimas įrašu socialiniuose tinkluose pasidalijo antradienio vakarą.
„Atsiprašau, kad užtrukau ilgiau, kol šiek tiek susidėliojau savo mintis. Šiandien vis dar viskas verda viduje, pareina fizinis sunkumas, atrodo, kad tik dabar pradedu visu „smagumu“ jausti savo skaudančius kaulus ir raumenis. Per tris paskutines paras valtyje pilnų persivertimų turėjau ne mažiau kaip 30, o pusinių persivertimų jau nebeskaičiavau, esu gyvas ir tai svarbiausia.
Kadangi vis dar grįžta prisiminimų detalės iš tų nelemtų paskutinių parų, tai tikrai su laiku patikslinsiu ir smulkią veiksmų eigos chronologiją bei kaip teko į viską reaguoti. Manau, jog vien iš to, rodos, tik tris paras trukusio epizodo išeitų visą knygą surašyti. Nes tikrai jutau, jog teko išgyventi tikrą pragarą. Nuo šiol, žinokite, kad man tikrai yra tekę ir jame pabūti ir tik visiško stebuklo dėka iš jo ištrūkti ir, pasirodo, kad pragare nebūtinai turi būti pragariškai karšta, yra ir kitas variantas, kuomet yra šlapia ir vėjuota…
Šiuo metu Australijos karinis laivas „HMAS Choules“ plukdo mane į Sidnėjų, bet ir šiuo metu esame pakliuvę į tą patį taifūną „Alfredas“, tik, viena laimė, šiuo metu susilpnėjusio iki ~50 mazgų, bet tiek irgi užtenka, kad laive esantys metaliniai stalai, kurie nepritvirtinti pakiltų ant dviejų kojų. Būtent šio laivo įgulai turiu pasakyti didžiausią AČIŪ už mano išgelbėjimą ir begalinį rūpestį manimi. Malonu iš šono stebėti, kaip mūsų NATO sąjungininkai australai 190-ies žmonių įgulos komandoje dirba kaip vienas gerai suderintas mechanizmas, o atmosfera laive kaip didelėje šeimoje, kuri labai manimi rūpinasi.
KURŠIO likimas kol kas neaiškus – valtį teko palikti toje vietoje, kur vyko gelbėjimo operacija. Po trijų beveik bemiegių naktų ir nuolatinio vandens sėmimo iš valties buvau taip nusilpęs, kad nebeturėjau jėgų prieš paliekant valtį dreifuoti jūroje išmesti parašiutinio inkaro, kad jos greitai ir toli kažkur ciklonas nenublokštų. Dabar viskas Neptūno galioje – maža, bet vis dar rusena širdyje viltis, kad mes dar pasimatysime su KURŠIU, kuriam išgyvenimų teko ne ką mažiau nei man…
Atvykę gelbėtojai leido su savimi pasiimti kelis daiktus, tad teko rinktis, kas tą akimirką yra brangiausias prioritetas, ar tai, kas kainuoja didelius pinigus, ar tai, kas šiam projektui suteikė tam tikrą motyvacinę vertę ir dėl ko sunkiausiais momentais man buvo lengviau save motyvuoti – Lietuvos trispalvę, abi žinutes butelyje nuo Amerikos lietuvių ir ukrainiečių Australijos lietuviams ir ukrainiečiams, Krašto apsaugos savanorių pajėgų beretę. Dar su savimi pavyko pasiimti ir Kauno klinikų onkologijos skyriuje gydomų Rimanto Kaukėno vaikų man suvertas apyrankes, kurias buvau pažadėjęs sergantiems vaikučiams grąžinti, o jie pažadėjo manęs kantriai laukti.
Bandžiau išsaugoti ir Lietuvos Šaulių Sąjungos beretę, bet gelbėjimo metu ji greičiausiai iškrito iš už liemenės diržo į vandenį. LŠS, kurios dalimi, šauliu, esu jau 14-ti metai, jaučiu be galo didelį dėkingumą ir už tai, kad būtent šios sąjungos vadas gerb. Plk. Ltn. Linas Idzelis, buvo tas žmogus, kuris mano iššūkiu tikėjo nuo pat pradžių, tad Lietuvos Šaulių Sąjunga nupirko mano kelionei reikalingą specialų liofilizuotą maistą ir taip prisidėjo prie mano kelionės.
Po mano išgelbėjimo, kuomet tik buvau įlaipintas į mane išgelbėjusį laivą, visų pirma padėkojau kapitonui ir jo visai įgulai už tai, jog išsaugojo mano gyvybę. Paklausus kapitono, ar tikrai nėra galimybės išgelbėti ir KURŠIO ir sužinojus, jog tai yra per rizikinga daryti šiuo metu, kol jūra dar nėra visiškai nurimusi, paprašiau kapitono, ar įmanoma būtų išgelbėti bent keletą simbolių, susijusių su KURŠIU, nes man tai yra labai svarbu ir man buvo pažadėta, kad įgula pasistengs tai padaryti ir, kaip sužinojau vėliau, gelbėtojai antrą kartą nuplaukė iki valties bei nukabino nuo jos galo dvi nedideles vėliavėles, du irklus ir parplukdė juos į karinį laivą.
Kol kas tai yra viskas, kas liko iš valties. Na, dar ir simbolinis kuršiškas ragas, kuris tiesiog man pasitaikė po ranka tarp kitų daiktų.
Penktadienį (kovo 7 d.) pasieksiu Australijos krantus. Iki tol – mano interneto galimybės labai ribotos ir negaliu pasidalinti tuo, kuo norėčiau. O pasidalinti tikrai yra kuo – spėjau užfiksuoti kylantį taifūninį vėją, kuris tuo metu siekė beveik 60–70 mazgų, o vėliau, kaip sužinojau, ir dar labiau mano vietoje buvo sustiprėjęs bei pačią gelbėjimo operaciją iš savo perspektyvos.
Su laiku pabandysiu atsakyti į visas jūsų rašytas žinutes – atsiprašau, kad negaliu į jas reaguoti realiu laiku, nes žinučių yra šimtai…
Dar noriu atsiprašyti tų, kurie tikėjo manimi, bet liko nusivylę, jog man nepavyko pasiekti tikslo iki galo. Kaip bebūtų – Ramusis vandenynas yra įveiktas, trūko įveikti tik Koralų jūrą ir tam pritrūko tik keletos gerų, pavojingų dienų iki Australijos kranto, arčiausiai buvau priartėjęs ~250 jūrmylių prie artimiausio kranto.
Gineso ir kiti rekordai man nebuvo tokie svarbūs, svarbiausia, kad įgyvendinau šios kelionės misijas – giliausioje vandenyno vietoje paskandinau onkologinėmis ligomis sergančių vaikų suvertus karolius, jų suvertas apyrankes išsaugojau ir pristatysiu grįžęs į Lietuvą. Australijos lietuviams ir ukrainiečiams žinutes nuo tautiečių Amerikoje perduosiu išlipęs į krantą. Na, o pačią žinią LITHUANIA STANDS TOGETHER, manau, tikrai jau turėjo išgirsti visas civilizuotas vakarų pasaulis.
Už tai, kad šiame gyvenime gimiau antrą kartą, esu dėkingas mane gelbėjusioms Australijos tarnyboms Joint Operations Command, Australian Maritime Safety Authority – AMSA, Royal Australian Navy, Royal Australian Air Force.
Taip pat Lietuvos ambasadoriui Australijoje Dariui Degučiui, vietos lietuviams Sandrai Linnemann ir Mant Unia už visokeriopą pagalbą šioje gelbėjimo operacijoje.
Be jokios abejonės AČIŪ ir mano kranto komandai, dirbusiai 24/7 ir koordinavusiai veiksmus iš Lietuvos:
Romans Iljins, Osvaldui, Marius Norvaisas, Vadim Mikhaliov, Grzegorz Jadanowski, Vygantas Virsilas ir mūsų nenuilstančiai projekto komunikacijos atstovei Viktorija Žilinskaitė“, – socialiniuose tinkluose rašė Aurimas.
Antradienį užsienio žiniasklaidai Karališkojo Australijos Laivyno laivo vadas komandoras Arronas Convery papasakojo, kaip vyko Aurimo gelbėjimo operacija.
Iki tol Aurimui labai reikia, kad susigulėtų mintys ir būtų pasiruošęs kalbėti. Medikai jį apžiūrėjo kariniame laive, patvirtino, jog rimtų sužalojimų nepatyrė, bet natūralu, kad dėl sudėtingų sąlygų padarinių yra.
Po Aurimo išgelbėjimo Lietuvos kariuomenė „Delfi“ plačiau paaiškino, kaip vyksta tokios operacijos, ir atsakė, ar tai kainuoja.
Primename, jog Aurimo komanda pranešime žiniasklaidai informavo, kad kovo 2 d. 23 val. Lietuvos laiku kranto komandos vadovas gavo žinią iš Australijos jūrų saugumo tarnybos – po sėkmingos operacijos Aurimas išgelbėtas. Jis buvo perkeltas į karinį laivą.
Kranto komanda dėkoja Australijos tarnyboms už operatyvią gelbėjimo operaciją ir Lietuvos Respublikos ambasadai Australijoje už pagalbą šioje operacijoje.
Pirmadienio rytą „AP News“ pranešė, kad, kaip teigiama Australijos jūrų saugumo tarnybos pranešime, dėl labai nepalankių oro sąlygų Aurimo valties, deja, nepavyko ištraukti, išskyrus du irklus ir kai kuriuos asmeninius daiktus. Šią informaciją „Delfi“ patvirtino ir Aurimo komanda.
Pirmadienio rytą į Aurimo gelbėjimo operaciją sureagavo ir Gitanas Nausėda.
„Sulaukėme gerų žinių iš Koralų jūros: keliautojas Aurimas Mockus gyvas ir sveikas, nors ir išsekęs.
Su nerimu stebėjau drąsaus lietuvio kovą su stichija. Nors šįkart tikslo pasiekti nepavyko, neabejoju, kad apie Aurimą mes dar išgirsime.
Esu dėkingas Australijos gelbėjimo tarnyboms, kurios padėjo išvengti nelaimės“, – socialiniuose tinkluose rašė prezidentas.
Australijos jūrų saugumo tarnyba (AMSA) ankstų pirmadienio rytą socialiniuose tinkluose pasidalijo naujienomis, kad didžiuojasi kartu su kolegomis įdėtomis pastangomis išgelbėti Aurimą iš Koralų jūros.
Jie priminė, jog visada svarbu turėti avarinį švyturėlį, nes būtent jis tarnyboms padėjo greitai sureaguoti į nelaimę.
Tarnyba taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matosi gelbėjimo operacija.
Joint Operations Command (JOC) taip pat džiaugėsi sėkminga gelbėjimo operacija.
Sekmadienį, apie 19 val. Lietuvos laiku, Aurimo komanda „Delfi“ patvirtino, kad keliautoją pasiekė Australijos kariuomenės laivas. Jam teko dar palūkėti porą valandų, kol prašvis, ir bus galima pradėti gelbėjimo operaciją.
Komandos atstovė „Delfi“ taip pat pridūrė, kad Aurimo psichologinė būklė, atsižvelgiant į tai, kas vyksta, yra gera.
Anksčiau tarnybos socialiniuose tinkluose pasidalijo, per kokias bangas plaukia išsiųstas Australijos kariuomenės laivas.
Kaip anksčiau sekmadienį pranešė Aurimo komanda, kovo 2 d. Australijos jūrų saugumo tarnybos gelbėjimo lėktuvui pavyko užmegzti radijo ryšį su Aurimu. Keliautojo teigimu, jis nepatyrė rimtų sužalojimų, semia į valtį patekusį vandenį ir prašo kuo skubesnės pagalbos.
Ciklonas „Alfredas“ toliau slenka į pietus nuo Aurimo buvimo vietos, tačiau jo veikimo zonoje vis dar siaučia 5–6 metrų aukščio bangos. Tai tiek gelbėjimo operacijai, tiek pačiam Aurimui sudaro itin sunkias sąlygas.
Valtyje esantys akumuliatoriai, būtini visai įrangai palaikyti, yra išsikrovę. Dėl cikloninių oro sąlygų Koralų jūroje tikėtina, kad jų įkrauti nepavyks, todėl iki išgelbėjimo keliautojas neturės jokios komunikacijos su išoriniu pasauliu. Vienintelė komunikacijos priemonė – rankinė radijo ryšio stotelė, naudojama bendravimui su gelbėtojais.
Naktį iš vasario 28 d. į kovo 1 d. paprašė pagalbos
„Delfi“ primena, kad ankstyvą sekmadienio rytą Australijos jūrų saugumo tarnyba (AMSA) socialiniuose tinkluose detalizavo, kaip viskas vyko:
„Vėlų penktadienio vakarą gavome avarinio švyturio signalą iš irkluotojo, kuris bandė irkluoti iš San Diego į Australiją ir pateko į ciklono „Alfredas“ kelią netoli Kvynslando pakrantės.
Irkluotojas yra Lietuvos pilietis Aurimas Mockus, irkluojantis laivu „Kuršis“.
Sąlygos šioje vietovėje yra klastingos – vėjas pučia iki 100 km/h greičiu, o jūra audringa.
Mes užduotį pavedėme AMSA Kernso ir Essendono bazėje esantiems paieškos ir gelbėjimo lėktuvams „Challenger“ ir #AusAirForce P8-A „Poseidon“ jūrų patruliavimo lėktuvui, kurie užmezgė radijo ryšį su irkluotoju.
Buvo pasitelktas @royalaustraliannavy laivas HMAS Choules, kuris į įvykio vietą vyksta iš Brisbano.
Australijos naujienų portalas „The Guardian“ pridūrė, kad Aurimas pagalbos mygtuką aktyvavo būdamas vos už 90 km į vakarus nuo tropinio ciklono. Sekmadienio popietę Australijos laiku AMSA atstovas spaudai portalui sakė, jog su Mockumi bendrauta, jis pranešė, kad didesnių sužalojimų nepatyrė.
Šeštadienį Australijos laiku „Challenger“ nepastebėjo Aurimo valties, tačiau tada pavyko susisiekti su Mockumi. Jis sakė, kad yra pavargęs.
Sekmadienio popietę Australijos laiku AMSA pranešė, kad oro sąlygos šiek tiek sušvelnėjo, tačiau vietovė tebėra tropinio ciklono „Alfredas“ įtakos zonoje, kur pučia iki 100 km/h vėjas, o bangos siekia 5–7 metrus.
Nurodoma, kad laivas, plaukiantis iš Brisbano į Koralų jūrą padėti Aurimui, yra 16 000 tonų sveriantis karinio jūrų laivyno desantinis laivas „HMAS Choules“.
Australijos lietuvių bendruomenė socialiniuose tinkluose rašė, kad iš ambasadoriaus Dariaus Degučio turi informacijos, jog situacija kontroliuojama.
„Delfi“ primena, kad pastarosiomis dienomis Aurimas kovojo su netoliese besisukančiu taifūnu. Panašu, jog, likus visai nedaug iki finišo, jis sukėlė didelių problemų. Anksčiau „7news“ pranešė, kad į cikloną „Alfredas“ patekęs lietuvis gelbėjamas.
Portale teigiama, kad Aurimas pagalbos mygtuką aktyvavo naktį iš penktadienio į šeštadienį Australijos laiku, o rytą su juo buvo susisiekta. Minima, jog keliautojas, buvęs maždaug 700 kilometrų atstumu nuo Makajaus, buvo išsekęs.
Keliautojo komanda „Delfi“ šeštadienį nurodė neturinti jokių žinių iš Aurimo ir išsamesnių komentarų neteikė.
Dar vasario pabaigoje A. Mockus pasakojo, kad šios dienos yra lemiamos. Tiesa, Aurimas netoliese esančio taifūno pernelyg nesibaimino ir sakė, jog tikisi iš jo gauti naudos ir gerokai pasistūmėti į priekį.
„Gausiu didžiausią galią nuo šalia praeinančio taifūno. Irkluoti tikrai nereikia, reikia išgyventi dvi paras ir toliau bus geriau“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.
Vėliau Aurimas trumpame vaizdo įraše pasidalijo, kad turėjo „smagią“ naktelę.
„Pirmą kartą su diržais, nes buvo gerų pavertimų. Pilnų persivertimų nebuvo, ačiū Dievui, bet daiktai jau skraidė po kabiną. Turėjau net iki 9 mazgų dreifą – įsivaizduokite, koks vėjas, 4 metrai banga. Pačiu įdomiausiu momentu, kai apiplaukinėju rifus, bet, ačiū Dievui, pagrindą vieną apiplaukiau, šiaurinę pusę, dabar dar liko apiplaukti vakarinį rifo kampą, tačiau jį jau apiplauksiu tikrai gražiai.
Bandysiu tada leistis į pietvakarius. Tokių naktų nebesinorėtų, bet „Kuršis“ atlaikė, ir diržai pasitarnavo“, – kalbėjo A. Mockus.
Pradėjo istorinę kelionę
„Delfi“ primena, kad, perplaukęs Ramųjį vandenyną nuo San Diego iki Brisbano, A. Mockus būtų tapęs istorijos dalimi – pirmuoju žmogumi pasaulyje, valtimi vandenyną įveikusiu šiuo maršrutu. Kelionė turėjo trukti 6–8 mėnesius.
„Tik pradėjus kelionę, laukia itin sunkios pirmos 3–5 paros vandenyne su mažai miego, kol nusiirsiu nuo kranto bent jau 25 jūrmyles, o praėjus šiam etapui, laukia kitas – sunkus darbas stengiantis kuo greičiau ištrūkti iš Kalifornijos srovės, kuri eina nuo Kanados iki Meksikos. Tai, optimistiniu skaičiavimu, gali užtrukti nuo 6 parų iki 2 savaičių – viskas priklausys nuo to, kaip pavyks laikyti tempą, kaip srovė stipriai mane neš ir t. t.
Nesėkmės atveju yra rizika būti srovės nuneštam į Meksikos teritoriją, o šito jau nesinori. Ištrūkus iš Kalifornijos srovės, bus galima lengviau atsipūsti. Tikiuosi, kad tada jau pavyks pasigauti palankesnį vėją ir Šiaurės pusiaujo srovę“, – apie pirmųjų dienų iššūkius atvirame vandenyne pasakojo A. Mockus.
Jis tęsė, kad įspūdžiais apie tolimesnius įvykius ir įsimintinais kelionės momentais jis reguliariai dalinsis savo socialinių tinklų (FB, IG) paskyrose. Kelionės startą jis ankstų rytą transliavo tiesiogiai savo „YouTube“ kanale (Aurimas Mockus) – nespėję šio istorinio įvykio pamatyti gyvai, gali peržiūrėti įrašą.
Po kelių valandų irklavimo Aurimas socialiniuose tinkluose pasidalino pirmu trumpu vaizdo įrašu, kuriame patikino, kad jam viskas gerai.
„Planas su kaupu įvykdytas, ganėtinai gerai sekasi irtis nuo kranto. Laukia įdomi kelionė“, – sakė A. Mockus.
Pranešė apie didžiulį nuotykį
Prieš kiek daugiau nei metus Aurimas garsiai pasidalino didžiuoju savo planu, kurį kurpė pakankamai ilgai – jis irkline valtimi ketina perplaukti Ramųjį vandenyną.
„Negaliu net užmigti. Mes, keliautojai, turbūt turime kažkokį sindromą. Kai išvažiuoji iš namų, jų pasiilgsti, bet, kai grįžti, traukia nauji potyriai, – tuo metu „Delfi“ juokdamasis pasakojo A. Mockus. – Aurimą Valujavičių stebėjau nuo pat jo kelionės pradžios. Buvau įsitikinęs, kad jis tą padarys, nors buvo tokių, kurie žegnojo. Buvo įdomu jį sekti, labai sudomino Aurimo valtis – nebuvau anksčiau tokių matęs.
Su laiku pradėjau galvoti, ką jis darys toliau – irkluos per Ramųjį ar ne? Ėmiau domėtis, žiūrinėti valtis. Žinoma, tokiu pačiu maršrutu negali plaukti, turi būti kas nors įdomesnio. Supratau, kad nežinau lietuvių, kurie valtimi būtų perplaukę Ramųjį. Galvoju, reikia išdrįsti tai padaryti ir padėti ant to tašką.“
