Spalio 18-ąją 94-ąjį gimtadienį mini profesorius Vytautas Landsbergis – muzikologas, pianistas, Kovo 11-osios Akto signataras ir vienas ryškiausių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio veikėjų.
V. Landsbergis gimė 1932 m. Kaune architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Baigęs vidurinę bei Juozo Gruodžio muzikos mokyklas, 1950 m. jis įstojo į tuometę Lietuvos valstybinę konservatoriją, kur studijavo fortepijoną.
Muzika netrukus tapo ne tik profesija, bet ir daugelį dešimtmečių lydėjusia gyvenimo dalimi.
Nuo šeštojo dešimtmečio V. Landsbergis dėstė M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, konservatorijoje ir Vilniaus pedagoginiame institute. 1978 m. tapo profesoriumi.
Ypatingą vietą jo akademinėje veikloje užėmė Čiurlionis – 1969 m. V. Landsbergis apgynė disertaciją apie kompozitoriaus kūrybą, vėliau parengė ir išleido jo fortepijoninių kūrinių leidimus, rašė muzikologinius darbus.
Vis dėlto vėliau profesoriaus gyvenimas pasuko visai kita kryptimi.
1988 m. V. Landsbergis buvo išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o tų pačių metų rudenį – į Sąjūdžio Seimą ir jo tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio jis vadovavo Sąjūdžio Seimo Tarybai.
Svarbiausia data jo politinėje biografijoje tapo 1990 m. kovo 11-oji. Tądien V. Landsbergis buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku ir vadovavo istorinei parlamento sesijai, kurioje buvo priimtas Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Jis pats taip pat balsavo už Kovo 11-osios Aktą. Pagal tuo metu galiojusį Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo aukščiausias valstybės pareigūnas.
Atkūrus nepriklausomybę, V. Landsbergis iš aktyvios politikos nesitraukė. 1992–1996 m. buvo Seimo narys ir opozicijos vadovas, 1996–2000 m. ėjo Seimo pirmininko pareigas. 1993 m. jis tapo vienu iš Tėvynės sąjungos steigėjų ir dešimtmetį jai vadovavo.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, politiko karjera persikėlė ir į Briuselį bei Strasbūrą. Europos Parlamente V. Landsbergis dirbo nuo 2004 iki 2014 metų, priklausė Užsienio reikalų komitetui, Saugumo ir gynybos pakomitečiui, dirbo su Europos Sąjungos santykiais su Rytų Europos ir Pietų Kaukazo valstybėmis.
