Prancūzija sekmadienį bando atsigauti po didžiulės žalos, patirtos per išvakarėse kilusius smurtinius protestus.
Jų metu buvo sulaikyta 1,8 tūkst. žmonių, padegta istorinė rotušė ir buvo masiškai plėšiamos parduotuvės.
Šie neramumai, kuriuos pareigūnai įvardijo kaip itin intensyvius, padidino įtampą prezidentui Emmanueliui Macronui, kurio valdymas eina į pabaigą artėjant po pusmečio vyksiantiems rinkimams. Prieš tai kelias savaites vyko moksleivių protestai, per kuriuos taip pat ne kartą prasiveržė smurtas.
Sekmadienį socialiniame tinkle „X“ vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas pranešė, kad „buvo sulaikyta apie 1,8 tūkst. asmenų, o šiuo metu atliekami tyrimai siekiant nustatyti šių veiksmų kaltininkus, kad jie stotų prieš teismą“.
Paryžiaus gatvėse mėtėsi sudegusios protestuotojų statytų barikadų liekanos iš dviračių, šiukšliadėžių ir kitų daiktų. Keliose gatvėse buvo išdaužytos parduotuvių vitrinos ir stūksojo sudegintų automobilių kėbulai.
Paryžiaus vicemerė Lamia El Aaraje pareiškė, kad sostinė patyrė „tokį smurto lygį, kokio, manau, dar niekada nebuvome matę“.
Per demonstracijas prieš didelę infliaciją ir pragyvenimo išlaidas Paryžiuje bei daugelyje kitų miestų, įskaitant Marselį, Bordo, Nicą ir Strasbūrą, kaukėti jaunuoliai apiplėšė dešimtis parduotuvių.
Per savaitgalį Prancūzijoje vykusius protestus nukentėjo apie 1 500 parduotuvių ir prekybos vietų, daugelis jų buvo apiplėštos, sekmadienį pranešė šiam sektoriui atstovaujančios organizacijos vadovas.
Prekybos ir mažmeninės prekybos federacijos prezidentas Alexandre’as Bompard’as televizijai LCI teigė, kad įmonėms padaryti nuostoliai sieks „kelis šimtus milijonų eurų“, tačiau pridūrė, jog dar per anksti nurodyti tikslią sumą.
„Laukinė orda“
Limožo miestas neteko XIX amžiaus rotušės per gaisrą, kurį vietos prefektas Maurice’as Barate, kalbėdamas per televiziją LCI, pavadino tyčiniu „laukinės ordos“ padegimu. Ugnį pavyko suvaldyti tik sekmadienio rytą.
Dėl nuniokotų gatvių pylėsi politiniai kaltinimai.
E. Macrono centristinė vyriausybė ir kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen dėl smurto kaltino „ultrakairiųjų“ grupuotes.
Kraštutinių kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas, aktyviai rėmęs šias demonstracijas, vėlų šeštadienio vakarą ragino protestuotojus susilaikyti nuo plėšikavimo, įvardydamas tai kaip „prieštaraujančius mūsų metodams“ veiksmus.
Paryžiaus vicemerė, socialistė L. El Aaraje apkaltino M. Le Pen partiją kurstant įtampą per protestus, siekiant sustiprinti savo siekį kitais metais tapti prezidente.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ „elgiasi kaip piromanas ugniagesys“, teigė L. El Aaraje.
JAV viceprezidentas J. D. Vance’as taip pat įsikišo, teigdamas, kad šie neramumai kilo dėl imigracijos.
„Vakarų liberalai įsivežė trečiąjį pasaulį į Prancūziją ir kitas šalis, prisidengdami įvairove ir užuojauta. Jie ignoravo esminius asimiliacijos ir suderinamumo klausimus“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė J. D. Vance’as.
Paryžiuje suimta 500 asmenų
Paryžiuje, kur šeštadienį išsigandę turistai su lagaminais bėgo protestuotojų ir ašarines dujas pasitelkusių pareigūnų pilnomis gatvėmis, prokuratūra pranešė, kad areštinėse laikoma per 500 žmonių.
Pranešama, kad sulaikymai vyko visą naktį iki pat sekmadienio ryto, o dauguma jų buvo suimti įtariant vogtų daiktų supirkimu, susivienijimu siekiant vykdyti smurtą bei vandalizmu.
Liono pareigūnai pranešė, kad ten sulaikyta 160 žmonių.
Per protestus nukentėjo apie 500 policininkų, ugniagesių ir medikų, pranešė vidaus reikalų ministras L. Nunezas ir pridūrė, kad šis skaičius yra preliminarus.
Smurto protrūkiai vyko per visoje šalyje surengtus protestus dėl pragyvenimo išlaidų, kuriuose, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dalyvavo 550 tūkst. žmonių. Profesinė sąjunga CGT nurodė, kad dalyvių buvo 800 tūkstančių.
Policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš protestuotojus, kurie mėtė daiktus bei leido fejerverkus.
Pietiniame Sent Etjeno mieste 17-mečiui paaugliui riaušių malšinimo granata nutraukė dešinę ranką.
„Eurasia Group“ analitikas Mujtaba Rahmanas socialiniame tinkle „X“ parašė, kad šeštadienio „baisūs vaizdai nebuvo tikras politinis protestas“.
„Dauguma tikrųjų demonstracijų prieš dideles naftos kainas ir prastėjančią mokyklų būklę buvo taikios“, – teigė jis.
„Smurtą sukėlė ultrakairiųjų pakraštys. Plėšikavo oportunistinės gaujos iš vargingų priemiesčių. Visa tai – geros naujienos Marine Le Pen“, – rašė analitikas.
Per šias demonstracijas ir po jų jaunuolių gaujos klaidžiojo miestų gatvėmis, susiremdamos su policija, sukeldamos gaisrus ir puldamos uždarytas parduotuves, kad įsilaužtų bei ištuštintų jų lentynas.
Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ judėjimas, prieš aštuonerius metus rengęs gatvių protestus prieš E. Macrono vyriausybę dėl planuoto degalų mokesčių didinimo, paragino šeštadienį surengti „geltonųjų ir jaunimo“ eitynes.
Pagrindinis nepasitenkinimo šaltinis buvo pragyvenimo išlaidos, kurias iš dalies padidino karas Artimuosiuose Rytuose, paskatinęs infliacijos šuolį Europoje ir kitur.
Po smurtinių protestų Prancūzijoje Emmanuelis Macronas kreipsis į tautą
Prancūzijos prezidentas E. Macronas sekmadienį 18 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku kreipsis į tautą per televiziją, pranešė jo biuras.
Jo pareiškimas nuskambės po šalį sukrėtusių smurtinių protestų.
Transliacija vyks po E. Macrono ir ministrų susitikimo, nurodė Eliziejaus rūmai.
Kreipimasis planuojamas Prancūzijai vertinant praėjusios dienos protestų padarytus nuostolius, per kuriuos kilo susirėmimai, gaisrai ir masiniai plėšimai.
