Prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas Dainius Dundulis išsiskiria ne tik savo požiūriu į verslą, bet ir gana santūriu santykiu su socialiniais tinklais. Nors šiandien daugelis žinomų verslininkų aktyviai bendrauja su sekėjais, dalijasi kasdienybės akimirkomis ir rūpinasi savo įvaizdžiu internete, D. Dundulis renkasi kitokį kelią. Jo teigimu, socialiniai tinklai atima daug laiko, o kai kurios juose paplitusios praktikos kelia rimtų klausimų dėl sąžiningumo.
Verslininkas neslepia, kad jam svarbu, jog viešai skelbiamos mintys iš tiesų priklausytų jas pristatančiam žmogui. Būtent todėl socialiniuose tinkluose kitų asmenų vardu kuriamas turinys jam atrodo nepriimtinas.
Dainius Dundulis paaiškino, kodėl socialiniai tinklai jo netraukia
Socialiniai tinklai tapo įprasta viešojo gyvenimo dalimi. Juose savo veiklą pristato ne tik pramogų pasaulio atstovai, bet ir politikai, įmonių vadovai bei įvairių sričių specialistai. Verslui tai dažnai yra galimybė pasiekti klientus, stiprinti prekės ženklo žinomumą ir tiesiogiai bendrauti su auditorija.
Vis dėlto D. Dundulis į šią tendenciją žvelgia santūriau. Jis pripažįsta, kad socialiniai tinklai reikalauja daug laiko, kurį pats mieliau skirtų darbui ir kitoms veikloms.
Verslininkas taip pat pabrėžia asmeninės atsakomybės svarbą. Jei įrašas publikuojamas jo vardu, skaitytojai turėtų galėti tikėtis, kad mintis iš tiesų išsakė jis pats.
„Jeigu kas nors rašys mano vardu, tai ne aš būsiu“, – teigė D. Dundulis.
Ši mintis atskleidžia jo požiūrį į asmeninį bendravimą internete: jam svarbu ne vien tai, kas parašyta, bet ir tai, kas iš tikrųjų stovi už paskelbtų žodžių.
Kas verslininką labiausiai piktina socialiniuose tinkluose?
D. Dunduliui ypač nepriimtina situacija, kai žmogaus vardu socialiniuose tinkluose rašo kiti asmenys, tačiau auditorijai gali susidaryti įspūdis, kad turinį kuria pats paskyros savininkas.
Tokiu atveju, jo nuomone, visuomenė gali būti klaidinama. Skaitytojai dažnai vertina viešų asmenų įrašus kaip jų asmenines mintis, nuomonę ar reakciją į aktualijas. Tačiau jeigu tekstus rengia ir skelbia kiti žmonės, tikrasis autoriaus vaidmuo tampa ne toks aiškus.
Verslininkas savo poziciją apibūdina paprastai: jeigu jis pats ką nors parašytų, tai būtų jo žodžiai ir jo atsakomybė.
„Jeigu aš parašysiu, tai būsiu aš, o ne kažkas, kas tai padaro už mane“, – pabrėžė jis.
Jo pasisakymas paliečia platesnį klausimą, aktualų ne tik verslo pasauliui – kiek autentiškumo lieka viešojoje komunikacijoje, kai žinomų žmonių paskyrų turiniu rūpinasi samdomos komandos?
Ar žinomo žmogaus paskyra visada atspindi jo asmeninę nuomonę?
Šiandien daugelio viešų asmenų socialinių tinklų paskyros veikia kaip komunikacijos priemonė. Įrašus gali rengti viešųjų ryšių specialistai, rinkodaros komandos ar kiti darbuotojai. Tai savaime nereiškia, kad skelbiama informacija yra klaidinga, tačiau skaitytojams svarbu suprasti, kas kuria turinį ir kieno pozicija jame pristatoma.
D. Dundulio pasisakymas išryškina skirtumą tarp oficialios komunikacijos ir asmeninės nuomonės. Įmonės pranešimas, reklaminis įrašas ir paties žmogaus parašyta žinutė gali atrodyti panašiai, tačiau jų paskirtis bei autorystė skiriasi.
Verslininko požiūriu, apsimesti, kad už tekstą atsakingas vienas žmogus, kai jį parašė kitas, yra visuomenės klaidinimas. Todėl jam svarbus tiesioginis ryšys tarp autoriaus ir jo paskelbtų minčių.
D. Dundulis renkasi kitokį požiūrį į viešumą
D. Dundulio pavyzdys rodo, kad net ir gerai žinomas verslininkas neprivalo aktyviai dalyvauti socialiniuose tinkluose, kad išliktų matomas viešojoje erdvėje. Jo vardas siejamas su vienu didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų, tačiau asmeninėje komunikacijoje jis renkasi santūrumą.
Jo išsakyta pozicija taip pat primena, kad socialiniuose tinkluose svarbus ne vien sekėjų skaičius ar įrašų pasiekiamumas. Ne mažiau reikšmingi yra pasitikėjimas, skaidrumas ir aiški atsakomybė už viešai skelbiamą turinį.
Nors socialiniai tinklai verslui gali suteikti daug galimybių, D. Dundulio požiūris išlieka aiškus: viešai pateikiamos mintys neturėtų klaidinti žmonių dėl to, kas iš tikrųjų jas parašė.
