Skaudi žinia – mirė kino režisierius Valdas Jakniūnas. Skaudžią žinią pranešė Lietuvos kinematografininkų sąjunga.
Skelbiama, kad vyro gyvybė užgeso eidamas aštuoniasdešimt trečius metus.
Netektis
Kaip skelbė Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Valdo kelias į kiną prasidėjo 1967 m. Lietuvos televizijoje ir radijuje, kur jis dirbo režisieriaus asistentu. 1974 m. jis baigė Aukštuosius režisierių ir scenaristų kursus Maskvoje.
Nuo 1971 m. Valdas dirbo antruoju režisieriumi Lietuvos kino studijoje. Jis prisidėjo prie filmų, kurie šiandien yra lietuviško kino aukso fondas. Tarp jų yra Henriko Šablevičiaus „Atspindžiai“, Arūno Žebriūno „Velnio nuotaka“, Algirdo Dausos „Markizas ir piemenaitė“, Gyčio Lukšo „Virto ąžuolai“, „Žaltvykslės“, „Žolės šaknys“ ir „Žalčio žvilgsnis“, Jono Vaitkaus „Don Žuanas“, Algimanto Puipos „Arkliavagio duktė“, Romo Lileikio ir Stasio Motiejūno „Aš esu“. Antrojo režisieriaus darbo žiūrovas nemato, tačiau be jo nebūtų filmo. Režisieriai statytojai žinojo, kad aikštelėje visada gali Valdu pasikliauti.
Šalia šio darbo Valdas kūrė ir savo filmus. Jo kūryboje svarbiausia buvo muzika. Filmuose-koncertuose „Introdukcija“, „M. K. Čiurlionio meno mokyklos ansambliai“, „Groja R. Katilius“, „Griežia Lietuvos kamerinis orkestras“, „Vilniaus kvartetas“ ir „Smuikininkas“ jis įamžino ryškiausius to meto Lietuvos muzikantus. Šie filmai išliko kaip vertingas mūsų muzikinės kultūros liudijimas.
Su Valdu atsisveikiname kaip su kolega, kuris visą gyvenimą tarnavo lietuviškam kinui ir kitų sumanymams buvo atsidavęs taip pat, kaip saviems.
