Lietuvos žurnalistikos bendruomenę pasiekė liūdna žinia – eidamas 78-uosius metus mirė žurnalistas, redaktorius ir televizijos laidų kūrėjas Henrikas Vaitiekūnas. Apie jo mirtį LRT.lt patvirtino LRT operatorius Sigitas Kazlauskas.
H. Vaitiekūnas daugelį metų buvo pažįstamas televizijos žiūrovams, kūrė autorines laidas, dirbo naujienų redakcijose ir savo mintimis dalijosi su skaitytojais. Jis buvo ne tik žurnalistas, bet ir žmogus, kuris gyvenimo sunkumus išmoko pasitikti su humoru, o asmeninę patirtį pavertė paskata padėti kitiems.
Prisimenant H. Vaitiekūną, įsimena ir jo mintys apie mirtį. Neseniai laidoje „Stilius“ jis kalbėjo apie tai, kodėl, jo manymu, žmonėms nereikėtų bijoti neišvengiamos gyvenimo dalies.
Prieš mirtį prabilo apie tai, ko daugelis bijo
Kalbėdamas apie mirtį, H. Vaitiekūnas į šią temą žvelgė filosofiškai. Jis pabrėžė, kad žmogaus požiūris į gyvenimo pabaigą priklauso ir nuo jo pasaulėžiūros, ir nuo tikėjimo tuo, kas laukia po mirties.
„Viskas priklauso nuo tavo požiūrio į pasaulį ir tikėjimo, kas atsitinka po mirties. Žmonės bijo mirties. Na, žinokit, nereikia jos bijoti“, – laidai „Stilius“ yra sakęs žurnalistas.
Šie žodžiai šiandien skamba ypač jautriai. Per savo gyvenimą H. Vaitiekūnas buvo susidūręs su rimtomis ligomis ir sudėtingomis operacijomis. Kaip pats pasakojo, ne kartą buvo atsidūręs situacijose, kai negalėjo būti tikras, ar pabus po operacijos.
Vis dėlto net ir sunkiausiais momentais jis stengėsi išsaugoti savitą požiūrį į gyvenimą. Sunkumų nelaikė vien bausme – juose įžvelgė pamokas, padedančias geriau pažinti save ir aplinkinius.
Nuo laikraščių redakcijų iki Lietuvos televizijos
Henrikas Vaitiekūnas gimė 1949 metų rugpjūčio 25 dieną Panevėžyje. Tais pačiais metais jo šeima persikėlė į Klaipėdą, kur būsimasis žurnalistas mokėsi 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir lankė vaikų muzikos mokyklą.
Profesinį kelią jis pradėjo dar jaunystėje. 1969 metais dirbo „Valstiečių laikraštyje“, o 1972-aisiais – „Vakarinėse naujienose“. Vėliau jo darbas tęsėsi Vilniaus ir Šalčininkų rajoninių laikraščių redakcijose.
1978 metais H. Vaitiekūnas pradėjo dirbti Lietuvos televizijos „Panoramos“ redakcijos reporteriu. Šiose pareigose jis dirbo iki 1993 metų, o vėliau ėmėsi įvairių televizijos laidų kūrimo.
Jo profesinis kelias išsiskyrė ne tik ilgamete patirtimi, bet ir noru nuolat mokytis. Dirbdamas žurnalistinį darbą, jis neakivaizdžiai studijavo įvairias disciplinas – bibliotekininkystę ir bibliografiją, teisę, lietuvių kalbą bei literatūrą.
Žurnalistikos studijas universitete baigė 2000 metais. Tuo metu jis jau buvo sukaupęs nemažą profesinę patirtį, o vėliau pats dalijosi žiniomis su studentais. 2006–2007 metais dėstė Vilniaus kolegijoje.
Sukūrė ne vieną žiūrovams įsiminusią laidą
Per savo kūrybinę karjerą H. Vaitiekūnas sukūrė 15 autorinių laidų. Tarp žinomiausių – „Laisvės alėja“, „Geriau nebūna“ ir „Būna ir geriau“.
Žiūrovams jis buvo pažįstamas ir kaip televizijos žaidimo „Kas laimės milijoną?“ vedėjas. Įvairūs televizijos formatai leido jam atskleisti skirtingas savo profesines puses – nuo aktualijų ir pokalbių iki pramoginio turinio.
Tačiau žurnalistika jo gyvenime nesibaigė pasitraukus iš aktyvaus televizijos darbo. H. Vaitiekūnas ir toliau rašė apie sveikatą, Lietuvą bei pasaulio aktualijas. Dalį savo tekstų jis sudėjo į debiutinę knygą „Felčerio užrašai“.
Jo veikla apėmė ne tik televiziją ir spaudą. H. Vaitiekūnas domėjosi visuomenės problemomis, gyvūnų gerove ir pagalba žmonėms, susiduriantiems su sunkiomis ligomis.
Sunkios ligos pakeitė jo požiūrį į gyvenimą
H. Vaitiekūnas neslėpė, kad sveikatos išbandymų jo gyvenime netrūko. Apie patirtas ligas jis kalbėjo atvirai, nes manė, kad tokia patirtis gali padėti geriau suprasti save ir kitus žmones.
„Ligų aš turėjau daug. Gal daugiau nei vidutiniškai žmogus turi. Jos išmokė visų pirma pažinti save“, – pasakojo žurnalistas.
Jis taip pat kalbėjo apie sunkias onkologines ligas ir jų poveikį žmogui. Asmeninė patirtis paskatino jį imtis prasmingos veiklos – savanorystės Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje.
Tai buvo dar viena sritis, kurioje H. Vaitiekūnas galėjo panaudoti savo patirtį ne tik kalbėdamas apie sunkumus, bet ir padėdamas su jais susiduriantiems žmonėms.
Tikėjo, kad humoras padeda įveikti sunkiausius gyvenimo išbandymus
Vienas ryškiausių H. Vaitiekūno požiūrio į gyvenimą bruožų buvo humoras. Jis tikėjo, kad gebėjimas pasijuokti padeda išgyventi tiek pakilimus, tiek pačius sunkiausius laikotarpius.
Žurnalistas sakė, kad būtent humoras ir juokas padeda įveikti stačiausius gyvenimo kalnus ir žemiausias nuokalnes. Net sunkios ligos bei operacijos, po kurių, kaip pats pripažino, galėjo ir nebepabusti, jo akimis nebuvo vien bausmė.
Tokius išbandymus jis stengėsi priimti kaip gyvenimo pamokas. Šis požiūris atsispindėjo ir jo pasakojimuose, ir veikloje, kuria užsiėmė susidūręs su asmeniniais sunkumais.
Aktyviai prisidėjo prie gyvūnų globos ir savanorystės
H. Vaitiekūno veikla neapsiribojo profesija. Daugelį metų jis buvo Lietuvos gyvūnų globos draugijos respublikinės tarybos narys, o nuo 2008 metų – Lietuvos savanorių draugijos tarybos narys.
Už nuopelnus gyvūnų globos srityje jam buvo įteiktas valstybinės veterinarijos tarnybos apdovanojimas – Šv. Pranciškaus medalis už gyvūnų globą.
Ši veikla atskleidė dar vieną jo asmenybės pusę – rūpestį tais, kuriems reikia pagalbos. Panašų principą jis puoselėjo ir savanoriaudamas organizacijoje, padedančioje onkologiniams ligoniams.
Su žmona Maryte Vaitiekūniene H. Vaitiekūnas užaugino dukrą Ievą.
Henriko Vaitiekūno gyvenimas apėmė kelias skirtingas sritis – žurnalistiką, televiziją, dėstymą, rašymą ir savanorystę. Jis paliko ne tik savo kurtas laidas ir tekstus, bet ir pasakojimus apie tai, kaip išsaugoti humoro jausmą net tada, kai gyvenimas pateikia sunkiausių išbandymų.
Žinia apie žurnalisto mirtį primena ilgą jo profesinį kelią ir mintis, kuriomis jis dalijosi su visuomene. Tarp jų – ir paprastas, bet prasmingas požiūris: net susidūręs su dideliais sunkumais žmogus gali rasti priežasčių gyventi, mokytis ir padėti kitiems.
