Laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui pasakojo „Centro poliklinikos“ šeimos gydytojas Irmantas Aleksa. O psichologas Gediminas Navaitis paaiškino, kodėl žmonės vartoja alkoholį ir kokie psichologiniai veiksniai gali lemti priklausomybę.
Kas vyksta organizme išgėrus alkoholio?
Gydytojo teigimu, kalbant apie alkoholį nereikėtų ieškoti „sveikos“ ar organizmui naudingos dozės. Nors visuomenėje vis dar galima išgirsti, kad nedidelis alkoholio kiekis esą nėra žalingas, moksliniai duomenys nepatvirtina, kad toks kiekis būtų naudingas sveikatai.
„Pasaulio sveikatos organizacija ir naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nėra sveikos [alkoholio] dozės. [..] Jokio alkoholio reikėtų nevartoti, bet viskas priklauso nuo dozės ir kiek išgersime, suvartosime alkoholio – nuo to priklausys ir visas mūsų organizmo atsakas į jį“, – laidoje kalbėjo jis.
Pasak I. Aleksos, svarbus ne tik suvartojamo alkoholio kiekis, bet ir tai, kaip dažnai žmogus geria. Viena taurė vyno nesukels tokio poveikio kaip visas butelis, tačiau reikšmės turi ir vartojimo dažnis.
Gydytojas pažymi, kad retkarčiais, pavyzdžiui, kartą per mėnesį, vartojamas alkoholis savaime dar nereiškia priklausomybės. Tačiau jeigu žmogus pradeda gerti kasdien ir jaučia, kad nebegali sustoti, tai gali būti priklausomybės požymis. Tokiu atveju vertėtų kreiptis į gydytojus ir pasikonsultuoti.
Alkoholis kenkia ne tik kepenims
Aiškindamas, kas vyksta organizme išgėrus alkoholio ir kuriems organams tenka didžiausias krūvis, I. Aleksa pirmiausia paminėjo skrandį. Per jo sienelę alkoholis absorbuojamas į kraują, o vėliau patenka į kitus organus.
„Įvykus alkoholio absorbcijai, toliau viskas keliauja į kepenis ir kepenyse alkoholis yra metabolizuojamas“, – pasakojo jis.
Tačiau alkoholio poveikis neapsiriboja vien kepenimis. Pasak gydytojo, su alkoholio vartojimu susijusių problemų spektras gerokai platesnis. Tai gali būti socialiniai sunkumai, įtampa šeimoje, apsinuodijimas alkoholiu ar komplikacijos, kurias sukelia alkoholio surogatai.
„Mes žalojame save, nes alkoholis žaloja ląsteles. [..] Alkoholis slopina imuninę sistemą, imuniniai atsakai sulėtėja, pablogėja, dėl to galimas įprastų, užkrečiamų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų komplikavimasis į sunkesnes“, – teigė gydytojas.
Kodėl žmonės vis dažniau griebiasi alkoholio?
Kalbant apie priklausomybę svarbu suprasti ne tik alkoholio poveikį organizmui, bet ir priežastis, dėl kurių žmogus pradeda vartoti vis daugiau. Psichologas Gediminas Navaitis atkreipia dėmesį, kad nekontroliuojamas alkoholio vartojimas gali būti susijęs su nepasitenkinimu savimi ir savo gyvenimu.
Anot psichologo, alkoholis gali trumpam padėti žmogui pasijusti taip, kaip jis norėtų. Vieni išgėrę tampa linksmesni, kiti – piktesni, tačiau alkoholis greitai pakeičia žmogaus būseną.
„Jeigu nėra didelio atstumo tarp to, koks esate, ir to, koks norėtumėte būti, jums ir alkoholio daug nereikia. Jeigu tas atstumas didelis, tuomet reikia daugiau alkoholio, kad galėtumėte psichologiškai būti toje būsenoje“, – teigia G. Navaitis.
Jo teigimu, alkoholis gali tapti ir savotišku pasiteisinimu, leidžiančiu išvengti atsakomybės už savo elgesį. Todėl sprendžiant priklausomybės problemas svarbu ne tik mažinti alkoholio vartojimą, bet ir suprasti psichologinius sunkumus, kurie paskatino žmogų griebtis alkoholio.
„Problema yra ne alkoholis, o priklausomas žmogus ir jo psichologinių problemų sprendimas“, – pabrėžia psichologas.
Per kiek laiko kepenys atsistato nustojus vartoti alkoholį?
Gydytojo teigimu, kepenų atsistatymo trukmė priklauso nuo to, kiek jos buvo pažeistos. Jeigu pažeidimai dar grįžtami ir nėra išsivysčiusi cirozė, kepenų būklė gali pagerėti per kelis mėnesius. Vis dėlto kai kuriais atvejais visiškam atsistatymui gali prireikti metų ar net kelerių.
„Jeigu pasiekėme kepenų cirozės stadiją, dalinė kepenų pažeida yra negrįžtama, ir kai kepenys perauga jungiamuoju audiniu, jų funkcija trinka.
Kuo toliau yra vartojamas alkoholis, tuo grįžtamumas yra mažesnis ir prie cirozės reikėtų griežtai nutraukti alkoholio vartojimą ir bent stengtis palaikyti liekamąją kepenų funkciją, nes ji bet kokiu atveju jau bus negrįžtama“, – sakė jis.
Gydytojas taip pat kalbėjo apie trumpalaikį ir ilgalaikį alkoholio vartojimą. Jo teigimu, retkarčiais išgeriami 1-2 standartiniai alkoholio vienetai, pavyzdžiui, taurė vyno, stiklelis degtinės ar bokalas alaus, paprastai nesukelia didelio pastebimo poveikio organizmui. Tačiau ilgai vartojant alkoholį arba išsivysčius priklausomybei organizmui atsistatyti gali prireikti gerokai daugiau laiko.
„Fizinei priklausomybei išsivysčius, pasireiškia abstinencinė būklė. Žmogus 3-5 paras, kartais net iki mėnesio, gali būti purtomas, jausti stiprų poreikį vartoti alkoholį. Vėliau, abstinencijai praėjus, prasideda normalaus organizmo atsistatymo etapas“, – teigė gydytojas.
Paklaustas, ar po alkoholio vartojimo organizmas gali visiškai grįžti į pradinę būklę, I. Aleksa pabrėžė, kad alkoholio poveikis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Kai kuriais atvejais dalis jų išlieka ir nustojus vartoti alkoholį.
„Ateityje tai gali paveikti atmintį, sukelti kognityvinių funkcijų ir judamojo bei atramos aparato sutrikimų. Lietuviai daug kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl alkoholis gali pabloginti ir jų būklę“, – sakė pašnekovas.
