Baigėsi dar viena galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Dalis pensijų bendrovių sako, kad šįkart pasitraukiančiųjų bus dukart mažiau nei per antrąją pasitraukimo bangą. Greičiausiai nebus ir pinigų vakarėlio, kuris vyko po pirmojo atsiėmimo, nes daugiau pinigų atsidurs ne parduotuvėse, o nuguls banko sąskaitose.
Vieni nelaukė – vos tik leido, atsiėmė savo pinigus.
„Geriausia pakopa – kojinė ir trilitrinis slojikas, užkastas darže“, – sakė vilnietis.
„Pasitraukiau, atsisakiau iškart kaupti, kai buvo pasirinkimas. Mano draugai kaupė, tai irgi pasiėmė visi, kurie galėjo“, – pasakojo vilnietis Kostas.
Kiti nežiūri, ką daro minia, o bando įžvelgti, kas bus ateityje.
„Manau, kad neverta pasiduoti impulsui ir kaupimas yra geriau – gausi didesnę naudą, nei tiesiog išleidęs pinigus“, – teigė vilnietis Mindaugas.
„Nusprendžiau tęsti kaupimą. Man atrodo naudinga, ir man tai yra tiesiog, kol nesulaukiau pensijos, mano gyvybės draudimas“, – sakė vilnietė Lina.
„Dar kaupiu. Nesigilinau. Gal nutrauksiu, gal ne, nežinau“, – kalbėjo vilnietis Linas.
Tiems, kurie nori pinigus atgauti dar spalį, vakar užsidarė trečias šansas pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Iš pateiktų paraiškų vaizdas jau aiškus.
„Pasitraukimo banga didžiausia buvo per pirmą ketvirtį, per pirmas savaites. Antrą ketvirtį buvo penkis kartus mažiau, dabar – du kartus mažiau pateikusių prašymus“, – aiškino „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė Iveta Pigagienė.
Kitos bendrovės tvirtina tą patį.
„Labai panašios tendencijos“, – sakė „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Jei tokia situacija visose pensijų bendrovėse, per trečią ketvirtį iš kaupimo pasitrauks dar 58 tūkst. žmonių.
„Deja, bet jaunesni labiau traukiasi, nors ten ir sukauptos sumos buvo ne tokios didelės“, – komentavo Investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Paulius Kabelis.
Pinigai į sąskaitas įkris per 10 darbo dienų, vėliausiai – spalio 15-ąją. O kas paskui, pensijų fondai jau nujaučia – žmonės vėl skubės į parduotuves.
„Tikėtina, kad kažkiek padaugės, bet bus dvigubai mažiau negu po antro ketvirčio ir daug mažiau nei balandžio 9–10 dienomis, kai pirmieji milijardai buvo išmokėti“, – teigė P. Kabelis.
Anot SEB tyrimo, per dvi pasitraukimo bangas pusę atsiimtų pinigų, arba beveik du milijardus, gyventojai išleido vartojimui. Tik labai maža dalis pinigus įdarbino.
„Mano pinigai kol kas nukeliavo į taupomąjį fondą. Tikriausiai bus padėti automobiliui, nors protingiau būtų pinigus nukreipti butui“, – pasakojo Kostas.
Kodėl pinigus taip norisi turėti čia ir dabar? Viena priežasčių – finansinis nesaugumas.
„Šeši iš dešimties sako, kad nėra tikri dėl savo finansinės situacijos. Tas nesaugumas ir verčia juos labiau vartoti šiandien ir turėti daiktą šiandien“, – aiškino „NielsenIQ“ atstovė Edita Asakavičienė.
Tačiau kiti pastebi, kad vartojimo karštinė po truputį slopsta. Anot „Luminor“, žmonės mažiau išsiima ir grynųjų. Dabar daugiau žmonių pensijų santaupas nukreipia į banko sąskaitas. O jas graužia infliacija.
„Jeigu pirmą ketvirtį po atsiėmimo maždaug pusė lėšų liko sąskaitose, tai po antro ketvirčio sąskaitose guli 60–65 proc.“, – sakė L. Načajienė.
O pačiai antrajai pakopai šis pasitraukimas smogė kur kas stipriau, nei prognozuota. Sistema neteko kone pusės dalyvių, o aktyviai kaupti lieka dar mažiau.
„Realiai – apie pusę aktyvių“, – teigė P. Kabelis.
Tačiau politinis ginčas tuo nesibaigia. Socialdemokratai, patys įvedę antrąją pakopą, dabar nieko prieš, kad ji visai sugriūtų. Algirdas Sysas siūlo leisti pasitraukti bet kada ir atsisakyti valstybės paskatos. Dabar valstybė prie kaupiančiojo santaupų kas mėnesį prideda 34 eurus.
„Mes, visi mokesčių mokėtojai, šitą sistemą glostėme, dulkes nuo jos šluostėme virš 20 metų. Pensijų fondai turėjo įsitvirtinti ir parodyti, kad yra naudingi, kad žmonės gali tikėtis pelningumo“, – sakė . Sysas.
Pensijų fondai perspėja: šiandieninį pinigų poreikį išspręsti galima, tačiau ateityje problema niekur nedingsta. Jei žmonės senatvei nesukaups patys, didesnė našta teks valstybei.
„Reikia didinti finansinį raštingumą, kad augtų pakeitimo normos ir kad mes išliptume iš skurdo lygio pensijiniame amžiuje“, – teigė P. Pigagienė.
