Konservatorių iškeltą klausimą dėl galimai suradikalėjusio musulmonų bendruomenės muftiato įvertino Valstybės saugumo departamentas (VSD). Uždarame Seimo komiteto posėdyje saugumiečiai pareiškė neturintys duomenų apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Tuo metu vidaus reikalų ministras sako, kad artimiausiu metu bus ribojamos kai kurios galimybės į Lietuvą atvykti migrantams iš Centrinės Azijos šalių.
Nors garsiausiai nuskambėjo baikerių protestas prie Kauno mečetės su kiaulės galva, konservatoriai iškėlė ir kitą klausimą – ar musulmonų bendruomenė, vadinamasis antrasis muftiatas, nekelia grėsmės šalies saugumui.
Į uždarą Seimo komiteto posėdį trečiadienį rinkosi ministrai ir VSD atstovai.
Vietoj planuotos valandos posėdis truko beveik dvi. Jam pasibaigus, VSD direktoriaus pavaduotojas Giedrius Krupauskas žurnalistams daugiau nekomentavo.
VSD grėsmės nemato
Pagrindinę posėdžio žinią pranešė po jo kalbėję politikai.
„VSD duomenimis, ekstremistinių grėsmių nacionaliniam saugumui nėra“, – teigia vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Šią informaciją vėliau patvirtino ir VSD direktoriaus pavaduotojas G. Krupauskas.
„Tarnybos aiškiai kelis kartus pakartojo, jog radikalizmo muftiato veikloje nestebi“, – komentuoja Seimo narė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Musulmonų bendruomenei, vadinamajam antrajam muftiatui, vadovaujantis Aleksandras Beganskas sako, kad dėl to yra ramus.
„Man buvo ramiau, nes aš pats žinau, ką aš darau, ir tikrai žinau, kad aš esu Lietuvos patriotas. Ir jeigu kažkas atsitiks, aš pirmas, kuris ginsiu Lietuvą“, – teigia A. Beganskas.
Imamai islame – tai lyg kunigai krikščionybėje. Pernai kovą Lietuvoje lankėsi Mohammedas Hijabas – vienas žinomiausių musulmonų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje. Jis turi daugybę sekėjų, tačiau yra laikomas kontraversišku – balansuoja ant radikalizmo ribos, o kai kurios šalys jam yra taikiusios ribojimus ir neleidusios atvykti. Lietuvoje jis taip pat susitiko su vietos musulmonais ir bendravo su jais.
„Rizika visą laiką yra. Visą laiką yra ir buvo, ir yra.
Todėl mes turime VSD ir jie dirba, bet klausimas toks, kas įleidžia tuos užsieniečius arba neįleidžia į Lietuvą. Ne mes sprendžiame“, – sako A. Beganskas.
Radikalizuojasi ne migrantai, o vietiniai
VSD yra viešinęs atvejus, kai sulaikomi ar iš šalies išsiunčiami musulmonai, kurie yra radikalesni arba turi ryšių net su teroristinėmis grupuotėmis užsienyje.
„Tarnybos nepastebi, kad musulmonų bendruomenė radikalizuotųsi, kažkaip keistųsi. Priešingai, pastebi jų vadovų tam tikrą tendenciją neleisti politikuoti ir radikalizuotis, kaip prevencinę priemonę. Bet radikalizuojasi kita pusė. Radikalizuojasi lietuvaičiai, mūsų bendruomenė“, – komentuoja NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius.
Neseniai internete paplito ir vaizdo įrašas, kaip naktį Vilniaus centre jaunuoliai degino Koraną. Dėl šio incidento policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
„Lietuva tarptautinėje bendruomenėje nuskambėjo kaip musulmonų religijos negerbianti tauta. Kas nėra gerai. Ir rusų propaganda sako, žiūrėkite, kas darosi Lietuvoje. Įsileidžia, negerbia, paskui atvažiuoja su kiaulės galvomis, trukdo melstis“, – sako R. Sinkevičius.
Vilniuje greičiausiai degė ne pats Koranas, o Korano vertimas į lietuvių kalbą. O tokia detalė musulmonams esminė, jie žymiai jautriau žiūri į elgesį su Koranu arabų kalba.
Lietuva ribos kai kurias galimybes atvykti
Ministras M. Katelynas sako, kad bus ribojamas į Lietuvą patenkančių migrantų srautas. Apie planuojamus pokyčius jis taip pat skelbė savo „Facebook“ paskyroje, argumentuodamas galimomis terorizmo grėsmėmis.
„Tikrai manau, kad išorės paslaugų teikėjai, kurie veikia Vidurio Azijoje ir dar keliose šalyse, mano sprendimu, bus uždaryti išorės paslaugų teikėjai, kurie veikia Vidurio Azijos šalyse“, – teigia M. Katelynas.
Išorės paslaugų teikėjų centrai kitose šalyse veikia kaip tarpininkai tarp darbo migrantų ir Lietuvos institucijų. Jie priima dalį prašymų dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje.
Migracijos departamentas jau patvirtino, kad nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos per išorės paslaugų teikėjų padalinius Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kazachstane, Kirgizijoje ir Uzbekistane prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi teikti nebebus galima.
„Akivaizdžiai matome, kad ta politika, kuri dabar yra, ji neveikia. Ji netenkina nei verslo, nei visuomenės, tai iš principo turime kalbėti apie migracijos pokyčius kaip tokius“, – sako M. Katelynas.
Migracijos departamento duomenimis, 2026 metais užsieniečių migracijai taikomi ir kiti ribojimai. Pavyzdžiui, šiemet patvirtinta 24 706 užsieniečių įdarbinimo kvota, o rugpjūčio pabaigoje buvo panaudota didžioji jos dalis.
Tuo metu dėl naujausių sprendimų nuo lapkričio 1 dienos keisis galimybės pateikti prašymus per išorės paslaugų teikėjus minėtose keturiose valstybėse. Migracijos departamentas nurodo, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į valstybės saugumo interesus.
