Vis dažniau naujuose automobiliuose fizinė įranga – radarai, kameros ir net šildomos sėdynės – jau būna sumontuota gamykloje, tačiau norint ja naudotis, vairuotojams tenka papildomai susimokėti už tam tikrų funkcijų aktyvavimą arba užsisakyti tam tikrų funkcijų prenumeratą, kuri gali trukti mėnesį, pusmetį ar ištisus metus.
Pasaulinėje automobilių rinkoje programinių funkcijų monetizavimo praktika jau ne kartą sulaukė nevienareikšmiškų vartotojų reakcijų.
Vienas plačiausiai nuskambėjusių pavyzdžių – BMW sprendimas kai kuriose rinkose prenumeratos principu siūlyti automobilyje jau sumontuotos sėdynių šildymo įrangos aktyvavimą. Sulaukusi nepalankios vairuotojų reakcijos, 2023 metais bendrovė šios praktikos atsisakė ir nusprendė daugiau dėmesio skirti programine įranga bei paslaugomis pagrįstoms funkcijoms.
Jungtinėse Valstijose „Mercedes-Benz“ daliai EQ serijos elektromobilių pasiūlė „Acceleration Increase“ funkciją – galimybę už mėnesinį, metinį ar vienkartinį mokestį programiškai padidinti variklių galią ir pagerinti dinamiką nekeičiant techninės įrangos. O „Toyota“ JAV susidūrė su priekaištais, kai paaiškėjo, kad kai kuriuose automobiliuose nuotolinis variklio paleidimas naudojant įprastą automobilio raktelį buvo susietas su aktyvia mokama „Remote Connect“ paslauga.
Aktyvią skaitmeninių paslaugų plėtrą skatina ir jų potencialas. „Mercedes-Benz“ dar 2022 metais iš programine įranga grindžiamų produktų bei paslaugų gavo daugiau kaip 1 mlrd. eurų pajamų, o iki dešimtmečio pabaigos šį rezultatą tikisi padidinti iki kelių milijardų eurų per metus.
Lietuvoje tokio pobūdžio pasiūlymai taip pat nėra naujovė. Vis daugiau gamintojų vairuotojams suteikia galimybę papildomas paslaugas ar automobilio funkcijas įsigyti jau po automobilio pirkimo arba jomis naudotis tik pasirinktą laikotarpį.
Dažniausiai siūloma prenumeruoti ne vieną konkrečią funkciją, o visą skaitmeninių paslaugų paketą: realaus laiko eismo ir navigacijos duomenis, nuotolinį durų ar klimato kontrolės valdymą, elektromobilio įkrovimo funkcijas, žemėlapių ir programinės įrangos atnaujinimus, o tam tikrais atvejais – muzikos transliavimo ir kitas pramogų paslaugas.
Pavyzdžiui, „Volkswagen“ paslaugų paketas „VW Connect Plus“, pasibaigus pradiniam nemokamam dvejų metų laikotarpiui, kainuoja nuo 4,99 euro per mėnesį arba nuo 139 eurų už dvejus metus.
Naujesnių „Hyundai“ modelių pirkėjams šešis mėnesius nemokamai suteikiamas „Bluelink Pro“ bandomasis laikotarpis, o jam pasibaigus „Bluelink Plus“ kainuoja 2,99 euro per mėnesį arba 29 eurus per metus, „Bluelink Pro“ – 9,99 euro per mėnesį arba 99 eurus per metus.
Tačiau kaip tokį modelį vertina Lietuvos vairuotojai? Automobilių rinkos atstovai šią tendenciją vertina nevienareikšmiškai – vieni joje įžvelgia daugiau lankstumo ir pasirinkimo pirkėjui, kiti atkreipia dėmesį į papildomas išlaidas ir rizikas, kurios gali išryškėti automobiliui senstant ar keičiantis jo savininkui.
Automobilis tampa išmaniuoju įrenginiu
BMW pardavimų vadybininkas Lukas Liberis funkcijų aktyvavimo principą lygina su kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu.
„Automobilyje iš tiesų gali būti sumontuota visa reikalinga techninė įranga – kameros, radarai ar valdymo blokai. Tačiau pati funkcija yra programinė įranga, kurią BMW aktyvuoja tik įsigijus licenciją.
Tai panašu į kompiuterį ar telefoną: įrenginys gali būti pritaikytas ir pakankamai galingas naudoti tam tikrą programą, tačiau pačią programą reikia įsigyti atskirai“, – aiškina L. Liberis.
Pasak jo, vienodesnė techninė automobilių komplektacija leidžia gamintojui paprasčiau organizuoti gamybą ir logistiką, o klientui palieka galimybę pasirinkti, už kurias papildomas funkcijas jis nori mokėti.
„Klientas, pirkdamas naują automobilį, gali nuspręsti, kurios funkcijos jam iš tiesų reikalingos ir nemokėti už tas, kurios nėra aktualios“, – teigia BMW atstovas.
L. Liberio teigimu, klientams dėl tokio modelio klausimų kyla, todėl kartais tenka paaiškinti skirtumą tarp automobilyje jau sumontuotos techninės įrangos ir licencijuojamos programinės funkcijos. Vieniems aktuali galimybė funkciją aktyvuoti trumpam – pavyzdžiui, kelionei ar žiemos laikotarpiui, kiti domisi galimybe ją įsigyti visam laikui.
BMW siūlo prieinamas funkcijas pirmiausia išbandyti nemokamai, o vėliau jas aktyvuoti mėnesiui, metams, keleriems metams arba, jeigu konkrečiam modeliui ir funkcijai tokia galimybė numatyta, visam automobilio naudojimo laikotarpiui.
Jeigu automobilyje jau sumontuotos reikalingos kameros ir jutikliai, per „Functions on Demand“ gali būti aktyvuojamas parkavimo asistentas „Parking Assistant Professional“, vairuotojo asistentas „Driving Assistant Plus“ ar vaizdo įrašymo funkcija „Drive Recorder“.
Pasak L. Liberio, toks principas suteikia daugiau pasirinkimo ir būsimiems automobilio savininkams.
„Jeigu naujo automobilio pirkėjui tam tikra funkcija buvo neaktuali, tai nereiškia, jog jos nenorės ir ateities savininkai, ir jie galės ją lengvai aktyvuoti“, – pažymi jis.
Atskirai BMW siūlo ir skaitmeninių paslaugų paketus. Pavyzdžiui, „BMW Digital Premium“ apima išplėstas „BMW Maps“ navigacijos galimybes, realaus laiko eismo informaciją, papildomas balso asistento funkcijas, vaizdo ir muzikos transliavimo paslaugas, „AirConsole“ žaidimus bei personalizavimo galimybes.
Pasak L. Liberio, „BMW X3“ modeliui „Digital Premium“ paketas ketverių metų laikotarpiui kainuoja 490 eurų.
Dauguma funkcijų jau būna įdiegtos
„Mercedes-Benz“ atstovai Lietuvoje teigia, kad prenumeruojamos funkcijos yra normali, daugelio automobilių gamintojų taikoma praktika.
„Kai klientas atsiima savo naująjį „Mercedes-Benz“ automobilį, dauguma jo funkcijų jau būna įdiegtos ir joms tereikia aktyvinimo. Tačiau gali būti funkcijų, kurios užsakymo metu buvo laikomos nereikalingomis arba nebuvo prieinamos kliento pasirinktame sandėlyje esančiame automobilyje.
Tokiais atvejais klientas gali išplėsti savo automobilio funkcionalumą, įsigydamas papildomas paslaugas prenumeratos pagrindu“, – teigia „Mercedes-Benz“ atstovai Lietuvoje.
„Mercedes-Benz“ atstovai išskiria dviejų tipų prenumeratas. Pirmoji grupė – konkrečios automobilio funkcijos, pavyzdžiui, skaitmeninių priekinių žibintų „Projection Function“ ar adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema „DISTRONIC“.
Užsakytos gamykloje tokios funkcijos gali būti suteikiamos visam automobilio eksploatavimo laikotarpiui, o aktyvuojant jas vėliau šiuo metu galima rinktis 1–3 metų laikotarpį.
Antroji grupė – su ryšiu susijusios paslaugos, kurioms reikalingas mobilusis duomenų ryšys, nuolat atnaujinami žemėlapiai, licencijos ar kita išorinė infrastruktūra.
Pirmuosius trejus metus su šiomis paslaugomis susijusias išlaidas „Mercedes-Benz“ įtraukia į automobilio kainą. Pasibaigus šiam laikotarpiui, klientas gali pasirinkti, kuriomis paslaugomis nori naudotis toliau, ir pratęsti atitinkamus mokamus paketus.
„Tokioms paslaugoms kaip žemėlapių atnaujinimai ar nuotolinis automobilio funkcijų valdymas taikomi nuolatiniai kaštai (pvz., mėnesiniai mokesčiai ar licencijų įmokos), todėl jų negalima pagrįstai tikėtis gauti visam automobilio eksploatavimo laikotarpiui be papildomo mokesčio“, – nurodo „Mercedes-Benz“ atstovai.
Saugos sistemos veikia toliau
Prenumeratos nepaliečia visų su saugumu susijusių funkcijų vienodai. „Mercedes-Benz“ atstovai teigia, kad šiuo metu apskritai nesiūlo su sauga susijusių funkcijų prenumeratos pagrindu, o BMW atskiria bazines saugos sistemas nuo papildomai įsigyjamų pažangesnių vairuotojo pagalbos funkcijų.
„Saugumas yra vienas svarbiausių „Mercedes-Benz“ prioritetų, todėl šiuo metu nėra jokių su sauga susijusių funkcijų, kurios būtų siūlomos prenumeratos pagrindu“, – pabrėžia gamintojo atstovai Lietuvoje.
BMW savo ruožtu atskiria bazines automobilio saugos sistemas nuo papildomai įsigyjamų pažangių pagalbos vairuotojui funkcijų.
„Bazinės su vairavimo saugumu susijusios funkcijos dėl pasibaigusios prenumeratos nėra išjungiamos“, – teigia L. Liberis.
BMW kaip bazinių sistemų pavyzdžius nurodo prevencinę susidūrimo ir eismo juostos palaikymo sistemas. Tuo metu papildomos pažangios pagalbos vairuotojui funkcijos gali būti aktyvuojamos pasirinktam laikotarpiui.
Tarp BMW per „Functions on Demand“ siūlomų funkcijų yra ir „Driving Assistant Plus“. Pasibaigus jos aktyvavimo laikotarpiui, papildoma funkcija tampa nebeprieinama, tačiau bazinės automobilio saugos sistemos lieka veikti.
Kodėl įranga montuojama iš anksto?
Kodėl gamintojams apskritai apsimoka iš anksto montuoti kameras, radarus ir kitą įrangą, paaiškina „OBDeleven“ Automobilių diagnostikos plėtros vadovas Aurimas Frankauskas.
Pasak jo, dalį šių sprendimų skatina Europos Sąjungos reikalavimai – nuo 2024 m. liepos 7 d. visi naujai registruojami lengvieji automobiliai privalo turėti pažangias saugos sistemas, tarp jų – automatinio avarinio stabdymo sistemą, galinčią aptikti automobilius, pėsčiuosius ir dviratininkus.
Šių sistemų veikimui gamintojai paprastai naudoja priekinę kamerą, radarą arba jų derinį. Ta pati techninė įranga gali būti panaudojama ir papildomoms funkcijoms – automatiniam tolimųjų šviesų valdymui, kelio ženklų atpažinimui ar adaptyviajam greičio palaikymui.
Tokiais atvejais norint pasiūlyti papildomą funkciją nebūtinai reikia montuoti naują techninę įrangą – gali pakakti programinės įrangos pakeitimų.
A. Frankauskas atkreipia dėmesį, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai tam tikra techninė įranga sumontuojama iš anksto, nors be papildomos licencijos ji nėra naudojama jokiai kitai automobilio sistemai. Vienas tokių pavyzdžių – sėdynių šildymo elementai.
„Tokiu būdu gamintojai siekia suvienodinti automobilių komplektaciją, supaprastinti gamybą ir sumažinti gamybos kaštus. Kartu tikimasi, kad galimybė norimą funkciją aktyvuoti vos keliais paspaudimais paskatins savininkus ją įsigyti jau po automobilio pirkimo“, – aiškina A. Frankauskas.
Kita vertus, dalies mokamų paslaugų veikimui interneto ryšys iš tiesų yra būtinas. Pasak A. Frankausko, nuolatinio arba periodinio duomenų ryšio dažniausiai reikia funkcijoms, naudojančioms realaus laiko išorinius duomenis arba veikiančioms per gamintojo infrastruktūrą.
Tai gali būti realaus laiko eismo informacija, žemėlapių ir orų duomenys, nuotolinis automobilio atrakinimas ar užrakinimas telefonu, jo buvimo vietos nustatymas, avarinio iškvietimo paslaugos, elektromobilio įkrovimo paslaugos ar nuotolinė diagnostika.
Ryšys taip pat reikalingas nuotoliniams automobilio programinės įrangos atnaujinimams. Tokiais atnaujinimais gali būti šalinami programinės įrangos sutrikimai, saugumo spragos ar keičiami atskirų sistemų veikimo parametrai.
A. Frankauskas pateikia konkretų pavyzdį: jeigu lyjant „Keyless Go“ sistemos durų rankenėlės netinkamai reaguoja į prisilietimą, nuotoliniu atnaujinimu galima pakeisti sistemos parametrus ir problemą išspręsti be apsilankymo servise.
Tačiau specialistas atkreipia dėmesį, kad su gamintojų serveriais vis dažniau susiejamos ir funkcijos, kurioms interneto techniniu požiūriu nereikia.
„Tai gali būti sėdynių šildymas, papildomas salono apšvietimas, važiavimo režimai, automatinių tolimųjų šviesų asistentas „Matrix“. Tokiais atvejais ryšys naudojamas ne pačios funkcijos veikimui, o patikrinti, ar konkrečiame automobilyje ji yra aktyvuota ir ar jos licencija vis dar galioja“, – teigia A. Frankauskas.
Net ir nuolatinio ryšio nereikalaujanti funkcija gali automatiškai nustoti veikti pasibaigus prenumeratai. Pasak specialisto, informacija apie licencijos galiojimo terminą gali būti saugoma pačiame automobilio valdymo bloke.
A. Frankauskas pamini ir geografinius apribojimus.
„Kai kuriuose automobiliuose belaidis „Apple CarPlay“ ar kitos skaitmeninės paslaugos gali būti automatiškai įjungiamos arba išjungiamos, priklausomai nuo šalies, kurioje automobilis naudojamas“, – sako jis.
Tokius skirtumus gali lemti nacionaliniai teisės aktai, ryšio dažniai ar standartai, licencijavimo sąlygos arba paties gamintojo regioninė politika.
Naudotų automobilių pirkėjai pateks į spąstus?
Nors šiomis naujovėmis pastaruoju metu gali naudotis naujų automobilių pirkėjai, tačiau ilgainiui šie pokyčiai palies ir naudotų automobilių pirkėjus.
BMW ir „Mercedes-Benz“ atstovai teigia, kad jų atveju visam laikui įsigytos ir terminuotai aktyvuotos funkcijos yra susietos su konkrečiu automobiliu, o ne su ankstesnio savininko paskyra.
Pardavus automobilį visam laikui aktyvuotos funkcijos lieka naujajam savininkui, o terminuotomis paslaugomis jis gali naudotis iki jų galiojimo pabaigos.
„Mercedes-Benz“ nurodo, kad naujajam savininkui susiejus savo naudotojo profilį su automobiliu, „Mercedes me“ programėlėje galima matyti, kurios paslaugos aktyvuotos neribotam laikui, kurių galiojimas yra terminuotas ir kada jis baigiasi.
Tačiau A. Frankauskas atkreipia dėmesį, kad visoje automobilių rinkoje naudojami skirtingi licencijų saugojimo ir tikrinimo principai.
Vienu atveju licencija gali būti įrašyta tiesiai į automobilio valdymo bloką. Tuomet po aktyvavimo nuolatinio ryšio su gamintojo serveriais dažniausiai nebereikia.
Kitu atveju informacija apie įsigytas funkcijas saugoma gamintojo duomenų bazėse pagal automobilio VIN kodą. Automobilis periodiškai arba tam tikrais atvejais prisijungia prie gamintojo serverio ir patikrina licencijų būseną.
Trečiuoju atveju funkcija arba paslauga gali būti susieta ne tik su automobiliu, bet ir su konkretaus naudotojo paskyra. Tai dažniau taikoma nuotolinio automobilio valdymo, navigacijos, įkrovimo ar kitoms internetinėms paslaugoms.
Pasikeitus automobilio savininkui, dalis tokių paslaugų gali būti neperduodamos kartu su automobiliu ir naujajam savininkui jas gali tekti aktyvuoti iš naujo.
Nors diagnostikos įrankiai, tokie kaip „OBDeleven“, leidžia matyti automobilyje sumontuotus valdymo blokus, kameras, radarus ir dalį užkoduotų ar aktyvuotų funkcijų, universali diagnostikos įranga ne visada gali parodyti gamintojo licencijų būseną.
Todėl prieš perkant naudotą automobilį A. Frankauskas rekomenduoja patikrinti automobilio įrangą diagnostikos priemonėmis, peržiūrėti funkcijų būseną multimedijos sistemoje ar gamintojo programėlėje ir, jeigu įmanoma, pagal VIN kodą kreiptis į oficialią gamintojo atstovybę.
Prenumeratos gali paskatinti ieškoti neoficialių alternatyvų
A. Frankausko vertinimu, kuo daugiau funkcijų, kurioms visa techninė įranga jau yra automobilyje, bus ribojamos mokamomis programinėmis licencijomis, tuo daugiau vairuotojų gali pradėti ieškoti pigesnių jų aktyvavimo būdų. Tačiau jis pabrėžia, kad automobilio konfigūravimas ir gamintojo licencijos apsaugos apėjimas nėra vienas ir tas pats.
„Jeigu automobilis koduojamas keičiant tik jo vietinius konfigūracijos parametrus arba aktyvuojant gamintojo numatytas funkcijas, kurioms nereikia apeiti licencijų ar kitų techninių apsaugos priemonių, tai iš esmės yra automobilio konfigūravimas“, – aiškina A. Frankauskas.
Pasak jo, automobilio savininkas programinius nustatymus gali keisti tiek, kiek tai nepažeidžia teisės aktų ir nekelia pavojaus eismo saugumui.
Visiškai kitokia situacija, kai funkcija apsaugota gamintojo licencija arba jos veikimui būtina nuolatinė gamintojo infrastruktūra.
Tokiais atvejais funkcijos aktyvavimas apeinant licencijos apsaugą ar naudojantis gamintojo serverių paslaugomis be leidimo, A. Frankausko teigimu, nėra tinkama praktika.
Specialistas taip pat perspėja, kad saugos sistemų programinis modifikavimas gali sukelti pavojų, todėl tokių sistemų veikimo keisti nereikėtų.
„Dažniausiai neoficialiai aktyvuojant funkcijas kyla ne tiek rizika visiškai sugadinti automobilį, kiek neteisingai sukonfigūruoti atskirus valdymo blokus“, – sako A. Frankauskas.
Pavyzdžiui, aktyvavus eismo juostos palaikymo asistentą automobilis gali atpažinti ir sekti kelio linijas, tačiau važiavimo spūstyje asistentas „Traffic Jam Assist“ gali neveikti, nes jam reikalinga papildoma konfigūracija, kiti jutikliai arba papildomos licencijos.
A. Frankauskas pateikia ir priekabos kablio pavyzdį. Pasitaiko atvejų, kai suprogramuojamas tik priekabos valdymo blokas, todėl elektros instaliacija veikia tinkamai, tačiau neperkonfigūruojamas ABS/ESP valdymo blokas.
Tokiu atveju automobilis gali neatpažinti, kad važiuoja su priekaba, todėl stabdymo ar stabilumo kontrolės sistemos gali neveikti taip, kaip numatė gamintojas. Kasdienėje eksploatacijoje vairuotojas skirtumo gali ir nepastebėti, tačiau kritinėje situacijoje tai gali turėti įtakos automobilio stabilumui.
Kas nutiks automobiliui po 15 metų?
Kadangi automobiliai dažnai eksploatuojami 15–20 metų ar dar ilgiau, prenumeratų modelis kelia ir ilgalaikio skaitmeninių paslaugų palaikymo klausimą.
BMW pardavimų vadybininkas L. Liberis nurodo, kad tam tikros skaitmeninės paslaugos ilgainiui gali būti atnaujinamos, keičiamos naujomis arba išimtiniais atvejais nutraukiamos, jeigu pasikeistų technologinės galimybės, trečiųjų šalių sprendimai ar vartotojų poreikiai.
L. Liberio teigimu, BMW atsižvelgia į tai, kad automobiliai eksploatuojami gerokai ilgiau nei daugelis kitų skaitmeninių įrenginių, todėl siekia užtikrinti ilgalaikį skaitmeninių paslaugų prieinamumą ir suderinamumą.
„Mercedes-Benz“ atstovai teigia iki šiol nesusidūrę su atvejais, kai gamintojas būtų nustojęs teikti konkrečią skaitmeninę paslaugą ar automobilio programinė įranga nebebūtų palaikoma, todėl galimos produktų strategijos šiuo klausimu nekomentuoja.
O štai A. Frankausko teigimu, pasekmės priklausytų nuo to, kiek konkreti funkcija susieta su gamintojo serveriais ir kitomis išorinėmis paslaugomis.
Jeigu funkcija visiškai priklauso nuo debesijos infrastruktūros, išjungus serverius ji gali nustoti veikti iš karto. Tai gali būti nuotolinis automobilio atrakinimas ar užvedimas telefonu, jo buvimo vietos rodymas, internetinė eismo informacija, nuotolinė diagnostika, balso atpažinimas, internetinė navigacijos paieška, įkrovimo paslaugos ar gamintojo mobilioji programėlė.
Kai kurios funkcijos galėtų veikti ir toliau, tačiau prarastų dalį galimybių. Pavyzdžiui, navigacija galėtų rodyti anksčiau įrašytus žemėlapius, bet nebegautų naujų kelių, greičio ribojimų ar realaus laiko eismo informacijos.
„Mano vertinimu, automobilių gamintojai pagrindinių programinės įrangos atnaujinimų, serverių infrastruktūros ir skaitmeninių paslaugų palaikymą turėtų užtikrinti bent 10–15 metų nuo paskutinio konkretaus modelio pagaminimo datos. Toks laikotarpis geriau atitinka realų automobilio eksploatavimo laiką, kuris dažnai siekia 15–20 metų ar daugiau“, – teigia A. Frankauskas.
Šaltinis: Vairuotojams – nemalonūs pokyčiai: kas mėnesį mokėsime už navigaciją, šildomas sėdynes ar vairą? (tv3.lt)
