Gyventojai, investavę į saulės elektrines, piktinasi – valstybė sumažino kompensacijas ir pakeitė sąlygas jau po priimtų sprendimų. Kai kurie sako, kad jei būtų žinoję anksčiau, planus būtų koregavę.
Utenos rajone gyvenanti Jurgita su vyru įsirengė 12 kW saulės elektrinę už apie 5 tūkst. eurų. Šeima tikėjosi gauti 2550 eurų paramą už 10 kW, tačiau po pakeitimų kompensacija sumažėjo iki 1190 eurų.
„Blogiausia net ne suma, o tai, kad maksimali remiama galia sumažinta nuo 10 iki 7 kW“, – sakė ji.
Apie pakeitimus Jurgita sužinojo dar nepasirašiusi sutarties, bet sprendimo nekeitė – įsitikinusi, kad elektrinė vis tiek atsipirks.
Vilnietė Lina taip pat liko nusivylusi. Ji įsirengė 10 kW elektrinę už 4,3 tūkst. eurų ir planavo gauti 2550 eurų paramą, tačiau dabar tikisi tik 1190 eurų.
„Jeigu būčiau žinojusi anksčiau, būčiau planavusi kitaip – gal pirmiau būčiau investavusi į būsto įrengimą“, – sakė ji.
Tuo metu Vilniaus rajone gyvenanti Laura spėjo gauti didesnę paramą dar pernai.
„Valdžia žada, žmonės įsirengia, o paskui ima ir pakeičia sąlygas. Tai – apgavystė“, – teigė ji.
Kas pasikeitė nuo šių metų?
Nuo 2026 m. sumažintos kompensacijos ir maksimali remiama galia tiek nuosavoms, tiek nutolusioms saulės elektrinėms.
- Ant stogų įrengiamoms elektrinėms parama sumažinta nuo 255 iki 170 eurų/kW, o maksimali remiama galia – nuo 10 iki 7 kW.
- Nutolusioms elektrinėms parama mažėja nuo 323 iki 200 eurų/kW, taip pat taikoma 7 kW riba.
- Elektrinių su kaupikliais parama mažinama nuo 5 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų.
Energetikos ministerija šiemet planuoja skirti apie 20 mln. eurų saulės energetikai. Tai, pasak institucijų, turėtų užtekti maždaug 14 tūkst. gyventojų.
„Neabejojame, kad parama išliks populiari ir sulauksime pakankamo gyventojų susidomėjimo“, – teigė Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovė Agnė Obelenytė.
Rekordiniai metai ir logiški sprendimai
2025 m. APVA gyventojams išmokėjo daugiau nei 63 mln. eurų paramos saulės elektrinėms. Parama pasiekė daugiau nei 28 tūkst. žmonių.
„Tai buvo išskirtiniai metai. Lyginant su jais, dabartinis sumažėjimas atrodo labai didelis“, – sakė A. Obelenytė.
„Swedbank“ atstovas Arvydas Račkus sako, kad nors pokyčiai gyventojams skaudūs, valstybės sprendimas logiškas.
„Elektros gamyba piko metu spaudžia kainas net iki nulio. Riboti viešieji finansai verčia perskirstyti prioritetus“, – teigė jis.
Ar parama pasiteisino?
Anot A. Račkaus, skaičiai kalba patys už save.
- 2021 m. Lietuvoje buvo apie 7 tūkst. gaminančių vartotojų.
- 2025 m. pabaigoje – jau apie 166 tūkst., o bendra galia viršijo 2 GW.
„Be paramos tokios plėtros nebūtų buvę. Ji tapo katalizatoriumi, pakeitusiu šalies energetinį žemėlapį“, – sakė banko atstovas.
Ar mažesnė parama reiškia pabaigą?
Pasak eksperto, ne.
Per trejus metus saulės modulių kainos sumažėjo beveik perpus – nuo daugiau nei 1000 iki 450-800 eurų už kW. Todėl net ir su mažesne parama investicija išlieka ekonomiškai pagrįsta.
„Tai nėra saulės energetikos saulėlydis. Greičiau – perėjimas iš sprinto į maratoną“, – apibendrino A. Račkus.
