Nors kalendorinė žiema dar nesitraukia, klimatologai jau turi gana aiškų vaizdą, ko tikėtis iš paskutinio žiemos mėnesio. Pasak specialistų, šių metų vasaris Lietuvoje išsiskirs iš įprasto daugiametės klimato konteksto – jis bus ne tik permainingas, bet ir gerokai kitoks, nei daugelis tikėtųsi.
Klimatologas pabrėžia, kad vasaris šiemet neatitiks klasikinio žiemos scenarijaus, kai vyrauja stabilus šaltis, storėjanti sniego danga ir ramūs, sausi orai. Priešingai – laukia dažni temperatūros svyravimai, aktyvūs atmosferos procesai ir nuolat besikeičiantis kritulių pobūdis.
Mažiau stabilaus šalčio, daugiau kontrastų
Vienas ryškiausių šio vasario bruožų – nestabilios temperatūros. Nors trumpalaikių šalčio bangų dar pasitaikys, jos bus trumpesnės ir dažnai keičiamos atšilimo periodais. Klimatologo teigimu, didesnę mėnesio dalį temperatūra svyruos apie nulį, o tai reiškia, kad riba tarp žiemos ir ankstyvo pavasario bus itin trapi.
„Šiemet vasaris nebus vienodai šaltas. Matysime dažnus perėjimus nuo silpno šalčio prie teigiamos temperatūros. Tai rodo, kad žiema bus labiau fragmentuota, su aiškiais šiltesniais ir vėsesniais epizodais“, – teigia klimatologas.
Tokie temperatūrų kontrastai ypač būdingi Vakarų ir Vidurio Lietuvai, o rytiniuose rajonuose šaltis išsilaikys kiek ilgiau, tačiau ir čia jis nebus pastovus.
Krituliai – nuo sniego iki lietaus
Dėl dažnų temperatūros svyravimų vasarį kritulių pobūdis keisis itin dažnai. Vietoje pastovaus sniego vis dažniau pasirodys mišrūs krituliai – šlapdriba, lijundra, o šiltesnėmis dienomis ir lietus.
Klimatologai pabrėžia, kad toks kritulių pasiskirstymas yra vienas pagrindinių šio vasario „kitoniškumo“ požymių. Sniego danga daugelyje vietovių bus nepastovi – ji tai susiformuos, tai vėl ištirps, ypač pietvakarinėje ir vakarinėje šalies dalyje.
Tuo tarpu rytų Lietuvoje sniegas laikysis ilgiau, tačiau ir čia dažni atodrėkiai trukdys jam kauptis.
Daugiau vėjo ir aktyvių ciklonų
Dar viena svarbi vasario ypatybė – padidėjęs cikloninis aktyvumas. Per Baltijos regioną dažniau slinks Atlanto ciklonai, kurie atneš ne tik kritulius, bet ir stipresnius vėjus.
Pasak klimatologo, šį mėnesį bus daugiau vėjuotų dienų nei įprasta, ypač pajūryje ir atvirose vietovėse. Stiprūs vėjo gūsiai kartu su krituliais sukurs žvarbų pojūtį net ir tada, kai termometrai rodys vos kelis laipsnius šalčio ar net silpną pliusą.
„Juntamoji temperatūra dažnai bus žemesnė nei faktinė. Tai reiškia, kad žmonės jausis labiau sušalę, net jei skaičiai termometruose neatrodys grėsmingi“, – aiškina specialistas.
Pavojingi reiškiniai – dažnesni nei įprasta
Nestabilūs orai reiškia ir didesnę pavojingų reiškinių tikimybę. Vasario mėnesį dažniau formuosis plikledis, ypač naktimis ir rytais, kai po atodrėkio temperatūra staiga kris žemiau nulio.
Klimatologas atkreipia dėmesį, kad būtent tokie staigūs pokyčiai kelia didžiausią pavojų tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Taip pat neatmetama šlapio, sunkesnio sniego galimybė, kuris gali apsunkinti eismą ir sukelti problemų infrastruktūrai.
Kodėl vasaris bus kitoks?
Pasak specialistų, šių metų vasario išskirtinumą lemia bendros klimato tendencijos ir atmosferos cirkuliacijos pokyčiai. Šiltesnės oro masės iš Atlanto vis dažniau pasiekia Baltijos regioną, o šaltas oras iš šiaurės užsibūna trumpiau nei anksčiau.
„Tokie vasariai tampa vis dažnesni. Tai nebėra išimtis, o vis labiau ryškėjanti tendencija“, – pabrėžia klimatologas.
Ko tikėtis gyventojams?
Gyventojams patariama pasiruošti permainingam mėnesiui:
- sekti orų prognozes kasdien,
- būti pasirengusiems tiek žieminėms, tiek beveik pavasariškoms sąlygoms,
- vairuotojams – itin atsargiai vertinti eismo situaciją,
- planuojant lauko darbus ar keliones, numatyti alternatyvas.
Nors vasaris dar išliks žiemos mėnesiu, jis aiškiai parodys, kad tradicinė žiema keičiasi. Šiemet tai bus mėnuo, kuriame susitiks šaltis, atodrėkiai, sniegas, lietus ir stiprus vėjas – tikras permainingų orų maratonas.
