Dvejopi standartai Lietuvoje: kodėl nepasiturintis turi įrodinėti, o Seimo narys – tik pasirašyti?

Patiko? Pasidalink! Ačiū.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie teisingumą, lygybę ir skaidrumą. Tačiau kasdienybėje šios vertybės vis dar dažnai lieka tik deklaracijomis. Mūsų valstybėje galioja dvejopi standartai — vieni skirti paprastiems žmonėms, kiti – valdžioje esantiems.

Seimo nariams – pasitikėjimas be įrodymų

Pagal galiojančius įstatymus, Seimo nariai kasmet deklaruoja savo turtą, pajamas ir finansinius įsipareigojimus. Tačiau ši pareiga dažnai tėra formalumas – jie nėra įpareigoti pateikti jokių banko išrašų, sąskaitų ar realių dokumentų, patvirtinančių deklaruojamą informaciją.
Viskas remiasi tik asmeniniu pasirašymu ir deklaracija „patikėkite manimi“.

Kyla klausimas: ar to pakanka?
Ar žmonės, valdantys milijonus viešųjų pinigų, neturėtų būti tikrinami taip pat griežtai, kaip tie, kurie prašo kelių eurų šildymo kompensacijos?


Paprastam žmogui – popierių kalnai ir įtarumas

Tuo metu gyventojas, kuris prašo valstybės paramos, turi įrodyti kiekvieną centą.
Norint gauti šildymo kompensaciją ar kitą socialinę pagalbą, reikia pateikti banko išrašus, pažymas apie indėlius, darbo užmokestį, turtą ir kitus dokumentus.
Trumpai tariant, žmogus, prašantis pagalbos, pirmiausia turi įrodyti, kad nėra sukčius.

Paradoksalu, bet Lietuvoje valstybė labiau pasitiki tais, kurie turi galią, o ne tais, kurie turi poreikį.
Tai kuria pavojingą precedentą: valdžioje esantiems – pasitikėjimas, paprastiems žmonėms – įtarumas.

Toks požiūris prieštarauja teisinės valstybės principui, kuris sako: visi lygūs prieš įstatymą.
Tačiau šiandien akivaizdu – kai kurie lygesni už kitus.

Taip pat skaitykite:  Išmetus šį daiktą į konteinerį Lietuvoje laukia 600 eurų bauda: nesakykite, kad neįspėjo

Kitose Europos Sąjungos šalyse taikomas savarankiško deklaravimo modelis, paremtas pasitikėjimu, bet jis papildomas nepriklausomų institucijų patikromis.
Tokios patikros sukuria realų, o ne formalų pasitikėjimo pagrindą.


Lietuvoje žmonių pasitikėjimas politikų deklaracijomis – menkas.
Jos suvokiamos kaip formalumas, be realios kontrolės ar pasekmių.
Norint tai pakeisti, reikia tikros atskaitomybės, ne vien pasirašyto pažado.

Tuo pat metu valstybė galėtų parodyti pasitikėjimą savo piliečiais – supaprastinti reikalavimus nepasiturintiems, kai jų mažos pajamos aiškiai matomos per valstybinius duomenis, pavyzdžiui, iš „Sodros“.


Skaidrumas turi prasidėti nuo viršaus

Jei valstybė besąlygiškai pasitiki valdžia, bet ne savo žmonėmis – demokratija praranda pusiausvyrą.
Lygybė prieš įstatymą tampa fikcija, o ne realybe.

Jei norime gyventi teisingoje visuomenėje, skaidrumas turi prasidėti nuo viršaus, o pasitikėjimas – būti abipusis.

Gal laikas tai garsiai pasakyti?

Ar šis straipsnis Jums patiko?

Spustelėkite žvaigždutę, kad įvertintumėte!

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Balsų skaičius: 0

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Patiko? Pasidalink! Ačiū.