Panašiai kaip dėl natūralių rudens procesų medžiai netenka lapų, taip dėl amžėjimo nyksta klausos ląstelės, atsakingos už gebėjimą girdėti. Skirtumas tik tas, kad pavasarį medžiai pasipuošia naujais lapais, o sunykusios klausos ląstelės neatsinaujina, todėl klausa negrįžta. Delsimas gali turėti skaudžių pasekmių. „Senjorų mėnesio“ metu senjorai kviečiami nemokamai pasitikrinti klausą, rašoma klausos centro „Audiomedika“ pranešime žiniasklaidai.
Nukenčia fizinė sveikata
Remiantis statistikos duomenimis, vienas iš trijų 65 metų sulaukusių senjorų patiria lengvesnio ar sunkesnio laipsnio klausos sutrikimą, o pagalbos linkę ieškoti tik po 7–10 metų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.
Klausos protezavimo specialistė Jurgita Samsanavičienė teigė, kad kaip proceso pradžioje nepastebime pageltonavusio lapo, taip ir dėl amžiaus silpstančią klausą pastebėti gali būti sunku. Dažniausiai ryškėjančius požymius pirmiausia pamato klausos sutrikimą patiriančio žmogaus artimieji.
„Tačiau yra ir kita medalio pusė. Namiškiai pastebi, kad namuose per garsiai žiūrimas televizorius, dažniau reikia pakartoti, garsiau kalbėti ar paaiškinti, ką kas pasakė, tačiau pats neprigirdintysis ir jo artimieji linkę šiuos požymius priimti kaip savaime suprantamus vyresnio amžiaus „palydovus“ ir nesiimti veiksmų“, – pastebėjo specialistė.
J. Samsanavičienė pabrėžė, kad ausys yra ne tik klausos, bet ir pusiausvyros organas. Taigi nesprendžiamos klausos problemos gali lemti ir su pusiausvyra susijusius sutrikimus.
„Nusilpus klausai, žmogus labai stengiasi išgirsti. Šios pastangos kelia įtampą, nuovargį, todėl neretai klausos sutrikimą turintys žmonės jaučia galvos skausmus“, – pridūrė ji.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad klausos sutrikimai gali būti susiję su demencijos rizika. Gaunamos garsinės informacijos trūkumas, bendravimo sunkumai ir dėl to kylanti socialinė izoliacija skatina demencinius procesus. Tyrimų duomenimis, nesprendžiamo lengvo klausos sutrikimo pasekmės gali padidinti demencijos riziką 2 kartus, vidutinio – 3, o sunkaus – net 5 kartus.
Svarbiausia – galimybė sklandžiai bendrauti
Klausos protezavimo specialistė pasidžiaugė, kad mūsų senjorai yra veiklūs, smalsūs ir pozityvūs.
„Kiekvieną rudenį, skirdami dėmesį senjorų klausai, skaitome paskaitas apie klausą Trečiojo amžiaus universitetų studentams. Labai smagu matyti, kad amžius nėra kliūtis mokytis, atrasti naujas veiklas ir palaikyti bendravimą su bendraminčiais“, – sakė klausos protezavimo specialistė.
Nesprendžiami klausos sutrikimai gali reikšmingai apriboti įprastą gyvenimo ritmą ir stipriai paveikti bendravimo kokybę.
„Bijodami neišgirsti ar nesuprasti pokalbio, žmonės ima vengti viešų susibūrimų, renginių, o šeimos aplinkoje bendravimas tampa nebe toks sklandus“, – paaiškino J. Samsanavičienė.
Specialistės teigimu, galimybė girdėti ir kokybiškai bendrauti neabejotinai padeda išsaugoti ryšį su artimaisiais bei jaustis visaverčiu tiek pokalbių, tiek socialinio gyvenimo dalyviu.
Sprendimas – nedelsti
Norint išvengti tiek fizinių, tiek psichologinių klausos nusilpimo pasekmių, gydytojai ir klausos specialistai rekomenduoja 60 metų ir vyresniems žmonėms bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti klausą.
J. Samsanavičienė paaiškino, kad klausos tyrimas – audiograma – yra nesudėtingas ir diskomforto nesukeliantis tyrimas. Dėl jo galima kreiptis į šeimos gydytoją ir paprašyti siuntimo pas gydytoją otorinolaringologą.
Kompanijos RAIT atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausti klausos sutrikimą turintys žmonės, duomenimis, viena svarbiausių įvardintų klausos aparatų suteikiamų naudų – pasitikėjimas savimi. Šią naudą kaip svarbiausią įvardino 78 proc. respondentų.
J. Samsanavičienė linkėjo neleisti nusilpusiai klausai atimti pasitikėjimo savimi ir kvietė prisijungti prie gausybės aktyvių senjorų, kurie mėgaujasi gyvenimu.
„Senjorų mėnesį“ minintis klausos centras „Audiomedika“ kviečia nemokamai pasitikrinti klausą ir pasitarti su patyrusiais specialistais.
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
