Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sukėlė tarptautinį šurmulį. Interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“ ji pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje kalta ne tik Rusija, bet ir Lenkija bei Baltijos šalys.
Pasak Merkel, būtent šių valstybių priešiškas požiūris į Maskvą esą nutraukė diplomatinį dialogą tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, o tai, jos manymu, „atvėrė kelią“ 2022-ųjų invazijai į Ukrainą.
A. Merkel priminė Minsko susitarimus – du tarptautinius dokumentus, kuriuos ji vadina „taikos pamatu“ tarp Rusijos ir Ukrainos.
„Pirmasis Minsko susitarimas nuo 2015 iki 2021 metų atnešė ramybę ir suteikė Ukrainai laiko sustiprėti bei pasikeisti“, – sakė buvusi kanclerė.
Tačiau, anot jos, Lenkijos ir Baltijos šalių nenoras paremti šio formato sužlugdė galimybę išsaugoti dialogą su Kremliumi.
„Norėjau naujo formato, kad ES galėtų tiesiogiai kalbėtis su Putinu. Kai kurie tam pasipriešino – pirmiausia Baltijos valstybės, o taip pat ir Lenkija“, – teigė Merkel.
Jos teigimu, šios šalys baiminosi, kad „Europa neturės vieningos politikos Rusijos atžvilgiu“.
„Bet kokiu atveju – viskas žlugo. Aš pasitraukiau iš pareigų, o netrukus prasidėjo Putino agresija“, – pridūrė ji.
Vokietijos dienraštis „Bild“ savo analizėje pabrėžia, kad Merkel komentaruose nutyli esminius dalykus.
Per laikotarpį nuo 2015 iki 2021 metų, kai veikė Minsko susitarimai, Rusija vis tiek ne kartą pažeidė paliaubas, o per šį laikotarpį buvo nužudyta ar sužeista daugiau nei 5000 Ukrainos karių.
Be to, Putino agresija, kaip primena „Bild“, prasidėjo dar Merkel kadencijos metu – ne po jos, o gerokai anksčiau.
Dar 2021-ųjų pavasarį Rusija pradėjo masiškai telkti kariuomenę prie Ukrainos sienų, ruošiantis plataus masto invazijai.
Merkel: „Koronavirusas taip pat kaltas“
Buvusi kanclerė pateikė ir dar vieną netikėtą paaiškinimą – COVID-19 pandemija, jos manymu, taip pat prisidėjo prie karo.
„Negalėjome susitikti, nes Putinas bijojo koronaviruso. Jei negali akis į akį aptarti nesutarimų – neįmanoma rasti kompromiso“, – sakė Merkel.
Anot jos, nuotoliniai susitikimai negalėjo pakeisti gyvo diplomatinio dialogo, todėl „koronavirusas tapo viena iš priežasčių, kodėl Rusija politiškai radikalizavosi“.
Tarptautinė reakcija: ne vienas liko šokiruotas
Merkel pareiškimai sukėlė audringas diskusijas Vokietijoje ir Rytų Europoje.
Politikos apžvalgininkai stebisi, kad buvusi kanclerė, daugelį metų vadinta Europos „geležine derybininke“, dabar dalį atsakomybės už karą verčia šalims, kurios nuo pat pradžių perspėjo dėl Putino grėsmės.
Lenkijos ir Baltijos šalių diplomatai kol kas oficialiai nekomentuoja Merkel pasisakymų, tačiau neoficialiai pripažįsta – šie žodžiai skamba skaudžiai ir ciniškai.
Kai kurie Vokietijos ekspertai sako, kad Merkel savo pareiškimais bando ginti savo politinį palikimą – juk būtent jos vadovavimo metais Vokietija išlaikė artimus ekonominius ryšius su Rusija ir rėmė dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.
Kiti gi tvirtina: Merkel gal ir buvo gera derybininkė, tačiau per ilgai tikėjo dialogo su Putinu galimybe – kol šis dialogas virto karo dūmais virš Ukrainos.
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
