Panevėžio labdaros valgyklos kasdien pamaitina per šimtą žmonių, kuriems jose gautas šiltas maistas dažnai yra vienintelė dienos maisto porcija. Šiemet tokioms valgykloms itin sunku – prastas derlius reiškia, kad jos sulauks mažiau aukojamų daržovių, vaisių ir kitų produktų, todėl išmaitinti sunkiai besiverčiančius panevėžiečius taps dideliu iššūkiu.
Sriubą nešasi praskiesti
Panevėžio „Betliejaus“ valgyklos veiklų koordinatorė Liucija Šiaučiūnienė svarsto, jog valgančiųjų skaičius menkai priklauso nuo metų laiko. „Turbūt daugiau lemia laikas iki išmokų ir po išmokų. Iki jų ateina daugiau žmonių, nes nebeturi pinigų net maistui, o po išmokų gana ryškiai pajaučiame sumažėjimą“, – sako L. Šiaučiūnienė.
Retai kada šioje valgykloje sulaukiama mažiau nei pusės šimto valgytojų. Kartais jų apsilanko ir iki 70.
Nedaug, tačiau yra ir tokių, kurie šilto maisto į labdaros valgyklą užsuka jau ne vienerius metus.
L. Šiaučiūnienė pasakoja, kad pas juos pavalgyti daugiausia ateina vyresnio amžiaus žmonės. Jos pastebėjimu, dalis jų turi priklausomybių, todėl sunkiai verčiasi, tačiau tokie toli gražu ne visi.
Ši valgykla darbo dienomis vargstančiuosius pasotina tiršta sriuba. Kai kurie lankytojai jos parsineša namo ir prasiskiedžia – taip turi maisto ilgesniam laikui. Dukart per metus suruošiami ir maisto paketai.
Pasak L. Šiaučiūnienės, valgykla priklausoma nuo „Maisto banko“, nes produktus gauna iš jo. Todėl lankytojams pasiūloma konservuotų daržovių ar uogienių, kartais ir daržovių. Kaip tik praėjusią savaitę kas norėjo, namo galėjo parsinešti gūžinių salotų.
„Džiaugiasi žmonės gavę salotų. Sako, turėsiu ką daugiau valgyti, planavo nusipirkti aliejaus ar grietinės“, – sako L. Šiaučiūnienė.
Nevalgo, nes neturi kuo apsirengti
L. Šiaučiūnienė neabejoja: kai kuriems lankytojams labdaros valgykloje gauta sriuba yra bene vienintelis maistas per dieną arba bent jau vienintelis šiltas. Tad virėjos nesistebi, kad alkani žmonės išsrėbę dubenį prašo pakartoti.
„Betliejaus“ sriubos sočios – ne vien daržovių, bet ir kruopų, makaronų.
„Gaila žmonių, kad jiems taip gyvenimas susidėliojo“, – sako pašnekovė. Anot jos, kai kurie nuolatiniai lankytojai šaltuoju metų laiku į valgyklą nebeateina ir dėl to, jog neturi ką šilčiau apsirengti.
„Iš namų esu nešusi jiems ir kojinių, ir kepurių. Ateina plika galva, net žiūrėti į juos būna šalta“, – pasakoja L. Šiaučiūnienė.
Ši valgykla nuolat ieško ir galinčių padėti dalinti maistą savanorių. Nors dirbančiam žmogui „Betliejaus“ darbo valandos – nuo 14 iki 15 – nelabai patogios, L. Šiaučiūnienė viliasi, kad prie jų komandos galėtų prisidėti dirbantieji pamainomis, praktiką galėtų atlikti ir socialinio darbo studentai.
Sunki mokslų pradžia
Panevėžyje, Rožių gatvėje veikiančių Šeimos namų vadovė Irma Zabulionytė atkreipia dėmesį, kad baigiantis sezoniniams vasaros darbams pas ūkininkus vėl daugėja prašančiųjų maisto.
Jos pastebėjimu, vasarą valgančiųjų kartais nebūdavo ir 40-ies, o dabar vėl per dieną pamaitinama apie 50 panevėžiečių. „Orams vis labiau vėstant, prasidedant šildymo sezonui, vėl susirinks 60 ir daugiau valgytojų“, – neabejoja I. Zabulionytė.
Ir ji pastebi: po išmokų dienos maždaug savaitę dvi valgančiųjų sumažėja.
„Griežtai laikomės taisyklės: išgėrusiems neduodame maisto, kad nepiktnaudžiau
Pasak I. Zabulionytės, iki Kalėdų valgyklai bus nelengva. | G. Kartanas/Sekundė
tų – gėriau ir atėjau užkąsti. Mes padedame, bet norime, kad žmonės taip pat stengtųsi, jog jų gyvenimas būtų šviesesnis“, – pabrėžia ji.
Pasak I. Zabulionytės, kai kurie lankytojai čia nemokamų karštų pietų ateina jau ne vienerius metus. Vieni priešpensinio amžiaus, todėl sudėtinga įsidarbinti, kitus kamuoja sveikatos problemos, treti grįžę iš įkalinimo įstaigos dar tik stojasi ant kojų ir pan.
Šeimos namų valgykloje alkstantieji pamaitinami ne tik sriuba. Jiems patiekiamas ir antrasis patiekalas.
I. Zabulionytė atkreipia dėmesį, kad tarp valgančiųjų yra ir labai jaunų. „Atvažiavusieji iš toliau studijuoti neturi ko valgyti. Skurstančios šeimos vaikus į mokslus išleidžia kaip stovi – artimieji neturi ko jiems įdėti“, – pažymi Šeimos namų vadovė.
Tokiems moksleiviams Šeimos namai yra davę ir higienos priemonių, ir kitų reikiamų dalykų.
Valgyklai – išgyvenimo iššūkis
I. Zabulionytė teigia matanti, kad šįmet pamaitinti vargstančiuosius taps rimtu išmėginimu.
Jau dabar valgykla nebeturi bulvių – sunaudojo paskutinius kelis batatus, gautus iš „Maisto banko“.
Anot pašnekovės, anksčiau panevėžiečiai atnešdavo agurkų, pasidalindavo cukinijų pertekliumi ar obuoliais, tačiau šiemet daugelis skundžiasi prastu derliumi. Valgykla baigia sunaudoti ir miltus.
Dalį maisto produktų Šeimos namai susirenka per „Maisto banko“ akcijas, tačiau jos rengiamos tik dukart per metus. Dabar akcija vyks tik gruodį, tad iki to laiko valgyklos darbuotojams prireiks išradingumo, kad pamaitintų sunkiai besiverčiančius panevėžiečius.
„Ieškome rėmėjų, kalbamės su ūkininkais – sukamės kaip galime“, – sako I. Zabulionytė.
Šaltinis: tv3.lt
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
