Neįprastas reiškinys Baltijoje – tropinis viesulas
Meteorologai pastarąją savaitę stebi itin aktyvų atmosferos procesą virš Baltijos jūros. Ten formuojasi neįprasto pobūdžio ciklonas, kurį specialistai vadina „medicane“ – tai tropinio ciklono analogas vidutinėse platumose. Iki šiol tokie reiškiniai dažniausiai fiksuoti Viduržemio jūroje, tačiau šylantis klimatas atneša juos vis arčiau mūsų regiono. Jei prognozės pasitvirtins, viesulas gali pasiekti Lietuvos krantus ir sukelti didžiulę stichiją.
Bangos sieks net kelis metrus
Didžiausias pavojus kyla pajūriui. Jei ciklonas sustiprės, Baltijos pakrantėje vėjo gūsiai viršys 30 m/s, o bangos gali pasiekti net 6–7 metrų aukštį. Klaipėdos uostas tokiu metu būtų priverstas stabdyti laivybą, o pajūrio miesteliuose tikėtina potvynių grėsmė. Palangos, Nidos ir Šventosios pakrantės, kuriose nėra stiprių krantinių, gali būti apsemtos, o smėlio kopos – išplautos. Specialistai įspėja, kad tokio masto vandens stichija Baltijoje neregėta daugiau kaip pusę amžiaus.
Tropinių ciklonų bruožai – liūtys, viesulai ir žaibai
Šis reiškinys pavojingas tuo, kad jis jungia kelias stichijas vienu metu. Lietuvoje pajutus ciklono poveikį, tikėtini:
- Staigūs ir intensyvūs lietūs, galintys užlieti miestus.
- Uraganinio stiprumo vėjai, laužantys medžius ir stogus.
- Viesulai, galintys susiformuoti pietiniuose regionuose.
- Intensyvus žaibavimas, keliantis gaisrų grėsmę.
Trumpai tariant, tai nebūtų tik „eilinė audra“ – tai kompleksinė stichija, kuriai Lietuva praktiškai nėra pasiruošusi.
Istoriniai precedentai – nuo Floridos iki Viduržemio jūros
Medicane reiškinys daugiausiai tyrinėtas Viduržemio jūros regione, kur 2018 m. ciklonas „Zorbas“ užtvindė Graikiją ir nusinešė kelias gyvybes. Baltijos jūroje kol kas tokio masto audros dar nebuvo, tačiau 1969 m. fiksuotas galingas uraganas „Sviatij“ sugriovė uosto infrastruktūrą Latvijoje. Jei šįkart prognozės išsipildys, tai būtų pirmas oficialiai užfiksuotas tropinio tipo ciklonas mūsų regione – tikras istorinis įvykis, rodantis, kad klimato kaita keičia ir mūsų platumų klimatą.
Kokių priemonių turėtų imtis gyventojai?
Civilinės saugos specialistai jau dabar pateikia rekomendacijas:
- Vengti kelionių į pajūrį per audros piką.
- Atlaisvinti lietaus nutekėjimo sistemas miestuose ir privačiuose namuose.
- Apsaugoti automobilius, nepalikti jų prie senų medžių.
- Turėti maisto, vandens ir elektros energijos atsargų.
- Sekti oficialius pranešimus, nes galimi evakuacijos nurodymai iš pajūrio teritorijų.
Klimato kaitos signalas – ekstremalumai taps nauja norma
Mokslininkai vieningai sutaria, kad tokie reiškiniai Baltijos regione anksčiau buvo beveik neįmanomi. Tačiau dėl šylančių vandenų ir ekstremalių temperatūrų skirtumų tropinių ciklonų scenarijus tampa vis realesnis. Tai reiškia, kad ateityje galime sulaukti ne vienos panašios audros. Klimatologė Inga Šimkutė pabrėžia: „Tai ne vienkartinis epizodas – tai signalas, kad mūsų klimatui reikia ruoštis naujoms grėsmėms.“
