Lietuvoje vis daugiau žmonių save laiko vidurine klase. Tai rodo nauja „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa – net 55 proc. gyventojų sako priklausantys būtent šiai grupei. Tai 4 procentiniais punktais daugiau nei pernai.
Ekonomistai sako, kad šis pokytis neatsitiktinis – gerėjantys atlyginimai, mažėjančios palūkanos ir nuosaiki infliacija leidžia lietuviams jaustis finansiškai stabiliau.
„Gyventojai jaučiasi geriau finansiškai, daugiau jų save priskiria vidurinei klasei, mažiau – nepasiturintiems“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Kas ta vidurinė klasė?
Pasak „Swedbank“ investavimo stratego Vytenio Šimkaus, vidurinei klasei priskiriami tie, kurių pajamos yra tarp 1,4 tūkst. ir 3,7 tūkst. eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Tai atitinka 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos.
„Šiemet tokių dirbančiųjų yra apie 58 proc., tai 2 proc. daugiau nei prieš metus“, – komentuoja V. Šimkus.
Jis taip pat pabrėžia, kad pastaruoju metu Lietuvos gyventojai turi daugiau galimybių taupyti ir investuoti. Tai lemia stiprios investicijos, didesnės valdžios išlaidos bei augantis darbo užmokesčio dalis bendrame šalies produkte.
Lietuvos finansinis turtas sparčiai auga, bet daug kas dar nori daugiau
Eurostato duomenys rodo, kad nors Lietuvos namų ūkių finansinis turtas sudaro tik apie 54 proc. BVP – tai vienas mažiausių rodiklių Europoje, tačiau per pastaruosius penkerius metus jis augo sparčiausiai.
Visgi apklausa atskleidžia, kad lietuvių ne visai tenkina jų pajamos. Vidutiniškai jos vertinamos 5,8 balo iš 10. Tik 8 proc. respondentų sako, kad jų pajamos visiškai tenkina, o 10 proc. – visiškai netenkina.
Vidurinei klasei save priskiriantieji savo pajamas vertina kiek geriau – dažniausiai 7–8 balais. Daugumai jų pinigų užtenka svarbiausiems poreikiams, tačiau didesniems pirkiniams tenka taupyti.
Kiek turėtumėte uždirbti, kad jaustumėtės oriai?
Įdomu, kad žmonės, save laikantys vidurine klase, mano, jog norint gyventi oriai, pajamos turėtų būti 51 proc. didesnės. Žemesnės vidurinės klasės atstovai norėtų 62 proc. didesnių pajamų, o nepasiturintys – net 91 proc. didesnių.
Lietuviai vis dažniau kaupia ir investuoja
Nepaisant norų didinti pajamas, lietuviai vis labiau atranda taupymo ir investavimo galimybes. Net 55 proc. gyventojų jau kaupia finansines atsargas senatvei, 24 proc. dar tik planuoja pradėti, o apie 51 proc. investuoja „laisvas“ pajamas.
Populiariausia investicija – nekilnojamasis turtas. Jį renkasi 24 proc. apklaustųjų, investicinį gyvybės draudimą – 17 proc., o III pensijų pakopos fondus – 13 proc.
Ekonomistas V. Šimkus pastebi, kad lietuviai gana mažai investuoja į finansinius instrumentus, tokius kaip fondai ar akcijos, tačiau jų skaičius auga.
„NT – populiariausia investicija, nes dauguma nori turėti savo būstą, o ne nuomotis. Tačiau vis daugiau žmonių renkasi ir diversifikuotą investavimą į finansinius instrumentus“, – komentuoja jis.
Per pastaruosius metus investuojančiųjų skaičius Lietuvoje išaugo du kartus – šiuo metu apie 7 proc. gyventojų jau aktyviai investuoja finansų rinkose.
