Viešasis tarpmiestinis transportas vis rečiau tampa pirmuoju lietuvių pasirinkimu. Nors kelionė autobusu gali būti ekonomiškai naudinga, keleiviai vis dažniau skundžiasi komforto stoka, o kai kuriais atvejais – ir žmogiško bendravimo trūkumu. Tokia patirtimi pasidalijo rokiškietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri po trisdešimties metų pertraukos nusprendė grįžti prie viešojo transporto, tačiau vietoj malonios kelionės grįžo pasipiktinusi.
Tikėjosi ramios kelionės – liko nusivylusi
„Važiavau birželio 12-ąją iš Vilniaus į Rokiškį. Norėjau pasimėgauti kelione, paspoksoti pro langą, pailsėti. Deja, vietoj to grįžau suirzusi – dėl nemalonaus vairuotojo elgesio“, – atvirai pasakoja moteris.
Pasak jos, vairuotojas nuo pat kelionės pradžios buvo nemandagus, elgėsi grubiai su keleiviais, o per tris su puse valandos trukusią kelionę nė vienam nebuvo suteikta galimybė užsukti į tualetą net stotyse, kur autobusas trumpam sustodavo.
„Molėtuose keleivė prašė leidimo nueiti į tualetą – vairuotojas kategoriškai atsakė, kad nestovės ir nelauks. Utenoje kitas keleivis irgi liko „ant ledo“. Nejau nėra kelionės grafikuose numatytos bent kelių minučių pertraukos, per kurią žmogus galėtų atsikvėpti?“ – klausė keleivė.
Skundų dėl elgesio – ne vienas
Pasak rokiškietės, tai nebuvo vienkartinis epizodas. Vairuotojas grubiai kalbėjo su keleiviais, atsakinėjo kandžiai. Pavyzdžiui, į vyresnio amžiaus keleivio klausimą, kuria kryptimi važiuoja autobusas, atšovė: „Koks skirtumas, kur sukam?“
Kitą keleivę, norėjusią pasidėti krepšį į bagažinę, tiesiog pasiuntė – liepė kišti po kojomis, esą vietos yra. O pačiai moteriai teko ne tik išklausyti kandžių komentarų dėl telefono skambučio, bet ir stebėtis vairuotojo reakcija: „Kai skambutis suskambo, jis atsisuko ir paklausė – kas čia per garsas? Ar mes bažnyčioje, kad telefonu naudotis negalima?“
Moteris viešai kreipėsi į Rokiškio autobusų parko vadovybę, prašydama atsakyti į klausimą, ar toks elgesys – toleruojamas, ir ar darbuotojai iš viso supažindinami su aptarnavimo etika.
Direktoriaus atsakas: „Kaltinti – lengva, bet yra ir kita pusė“
Rokiškio AP direktorius Linas Brekys sako, kad komentuoti situaciją, kurios pats nematė, – sudėtinga. Vis dėlto pripažįsta, kad keleivių pasitenkinimas – svarbus, tačiau realybė sudėtingesnė nei atrodo.
„Dabar – ypatingas laikotarpis: kelio remontai, vėlavimai, nenuspėjami apvažiavimai. Vairuotojai patiria papildomą stresą. Ne viską galima išmatuoti vien emocijomis. Žinoma, netoleruotinas grubus elgesys, bet turime žiūrėti į visumą“, – komentavo direktorius.
Pasak jo, vairuotojų trūkumas visoje šalyje neleidžia vykdyti idealių atrankų: „Norint turėti eiles norinčiųjų dirbti, reikėtų mokėti atlyginimus didesnius nei rinkos. Deja, finansinės galimybės ribotos.“
Dėl WC – taisyklės ir žmogiškumas
Komentuodamas keleivės priekaištą dėl kelionės be tualeto pertraukų, direktorius nurodė: „Maršrutinis transportas važiuoja pagal grafiką. Jei grafikų nėra numatytas ilgesnis sustojimas, vairuotojas negali savavališkai stovėti. Tai numato vežėjų atsakomybę apibrėžiantis kodeksas.“
Vis dėlto L. Brekys pridūrė, kad „žmogiškumo“ niekas neatšaukė: „Jei yra galimybė, tikrai raginu vairuotojus būti lankstesniems. Bet jei kelionė jau vėluoja, situacija tampa komplikuota.“
Patirtis, kurią prisimins ilgai
Nors emocijos jau atslūgo, moteris neslepia – tokios kelionės dar ilgai nepamirš. Ir nors viešojo transporto idėją ji dar palaiko, po šios patirties sako gerai pagalvosianti, ar artimiausiu metu vėl sės į tarpmiestinį autobusą.
„Tikėjausi nostalgijos, o gavau – nervus. Liūdna, kai viešąsias paslaugas teikiantys žmonės pamiršta, kad keleiviai – jų klientai“, – sako rokiškietė.
