Kai dauguma vasarotojų nardo dėl malonumo, Andrius – dėl misijos. Jau du dešimtmečius vandenyje tarsi savo kieme besijaučiantis vyras traukia iš Lietuvos ežerų dugno ne tik šiukšles, bet ir žmonėms brangius daiktus. Nuo išmaniojo telefono iki briliantais inkrustuotų grandinėlių – tai tik dalis jo povandeninio „laimikio“.

Pastaroji Andriaus ekspedicija – Lazdijų rajone esantis Ilgio ežeras. Čia, padedamas specialios paieškos įrangos, jis nėrė ne tik po vandeniu, bet ir į tikrą lobių medžioklę.
„Dažniausiai žmonės kreipiasi su labai konkrečiu prašymu – rasti pamestą daiktą. Bet šįkart pasinėriau iš smalsumo. O radinių – kaip po Joninių mugės: nuo monetų iki banko kortelių, nuo žvejybinių masalų iki saulės akinių“, – pasakoja Andrius, socialiniuose tinkluose pasidalijęs radinių nuotraukomis.
Įrašas sulaukė nemenko dėmesio – du žmonės atpažino savo pamestus telefonus ir jau susigrąžino juos.

Andrius – ne atsitiktinis entuziastas. Anksčiau dirbęs ugniagesiu-gelbėtoju, nardymą išmano kaip profesionalas. Paieškų entuziastu tapo prieš kelerius metus, kai suprato, kad gali ne tik tyrinėti gelmes, bet ir padėti žmonėms sugrąžinti tai, kas brangu – kartais net ne pinigine, o emocine prasme.
„Vandens nebijau, jis man – kaip namai. Užaugau prie Daugų ežero, nuo vaikystės vandenyje jaučiausi lyg žuvis“, – sako jis.
Per savo praktiką vyras ieškojo pačių įvairiausių pamestų daiktų – auskarų, grandinėlių, laikrodžių, žiedų. O kartais – net meilės simbolių.

„Esu skubėjęs padėti net per vestuves. Jaunavedžiai eina išsimaudyti, ir – žiūrėk – dingsta vestuvinis žiedas. Ašaros, stresas, vos ne krizė. Bet kai pavyksta žiedą surasti – džiaugsmas toks, kad kartais net mane apima jaudulys“, – atvirauja Andrius.
Nors kiekvienas panėrimas kupinas netikėtumų, Andriui tai – ne darbas, o gyvenimo būdas. „Kiekvienas radinys turi savo istoriją. O man didžiausia dovana – žmonių šypsenos, kai pavyksta tą istoriją jiems sugrąžinti“, – sako vyras.
Ežerai, rodos, slepia ne tik gamtos grožį, bet ir daugybę žmogiškų dramų. Laimė, kad tarp mūsų yra tokių kaip Andrius – kurie nebijo nerti gilyn, kad ištrauktų tai, ką kitiems brangiausia.
