Keturios Šiaurės šalys – Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija – nebūtų pajėgios pavieniui pasipriešinti Rusijai, kuri, jų skaičiavimais, iki dešimtmečio pabaigos sugebės sukaupti tiek karinės galios, kad galėtų svarstyti suduoti smūgį NATO.
Temos: 5 NATO Suomija Švedija Danija Karas Ukrainoje Komentarai Tačiau Helsinkiui ir Stokholmui prisijungus prie Aljanso, visos jos pradėjo telkti karinius išteklius ir ruoštis bendrai atremti galimą agresiją. Grėsmė tapo dar aktualesnį Jungtinių Valstijų prezidento postą užėmus Donaldui Trumpui, kuris grasina susilpninti paramą Aljansui, rašo „The Wall Street Journal“.
Švedija gali pasigirti pažangia gynybos pramone, gaminančia povandeninius laivus, kovinius tankus ir viršgarsinius naikintuvus. Norvegija turi pažangių jūrų žvalgybos ir kovos pajėgumų Arktyje. Suomija skelbia sutelkusi vieną didžiausių Europoje kariuomenių su galingiausiomis artilerijos pajėgomis. O Danijos specialiosios pajėgos turi dešimtmečius kauptą patirtį pavojingose Afganistano ir Irako vietovėse. Tačiau bendra šių keturių šalių ekonomika yra tik šiek tiek mažesnė už Rusijos bendrąjį vidaus produktą.
„Turime regioninę grupę, kuri turi ekonominį ir išteklių potencialą sukurti visiškai integruotą gynybos ir pramonės bazę, panašią į Vokietijos, tačiau labai skirtingai suvokia grėsmes ir turi stiprią politinę valią“, – įvertino Ericas Chiaramella, „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos studijų fondo Berlyne vyresnysis mokslinis bendradarbis ir buvęs JAV žvalgybos analitikas.
Šiaurinis blokas galėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalių grupėms, pavyzdžiui, aplink Juodąją jūrą, pridurė Suomijos tarptautinių santykių instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Matti Pesu.
Toks modelis taip pat galėtų pasitarnauti kaip draudimas ateičiai, jei transatlantinis Aljansas dėl D.Trumpo veiksmų subyrėtų.
„Tai potencialus planas B, jei NATO nepasiteisintų“, – sakė jis. Šalys sujungė savo oro pajėgas ir 2023 m. įsteigė Šiaurės šalių jungtinę oro pajėgų vadavietę. Pernai jos parengė bendrą gynybos koncepciją laikotarpiui iki 2030 m., kuri yra Šiaurės šalių bendradarbiavimo gynybos srityje (Nordefco) dalis.
Šalys sujungė savo oro pajėgas ir 2023 m. įsteigė Šiaurės šalių jungtinę oro pajėgų vadavietę. Pernai jos parengė bendrą gynybos koncepciją laikotarpiui iki 2030 m., kuri yra Šiaurės šalių bendradarbiavimo gynybos srityje (Nordefco) dalis.
Pasak buvusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, dabar Norvegijos finansų ministro, Šiaurės šalys pirmą kartą nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio vykdo bendrą saugumo politiką, nes suprato, kaip svarbu gilinti karinį bendradarbiavimą.
Vasario mėnesį Danija priėmė sprendimą per ateinančius dvejus metus 70 proc. padidinti karines išlaidas, įskaitant išlaidas Grenlandijai, buvo „panikos išraiška“, pažymėjo Danijos karališkojo gynybos koledžo docentas Peteris Viggo Jakobsenas.
„Danija stipriai atsilieka, nes mes praradome pasitikėjimą amerikiečiais. Priežastis, kodėl taip energingai metėmės į Šiaurės šalių bendradarbiavimą, yra ta, kad negalime apsisaugoti patys. Ir jei NATO negali to padaryti, šiauriečiai yra alternatyva“, – mano P.V.Jakobsenas.
Anot neseniai atlikto Danijos žvalgybos vertinimo, Rusija per trejus-penkerius metus gali pradėti karą prieš vieną ar kelias NATO šalis Europoje.
Tokia tikimybė tik padidės, jei Ukrainoje bus sudaryta taika ir Rusijai bus suteikta galimybė perginkluoti ir sustiprinti savo kariuomenę.
Parama Ukrainai
Šiaurės šalys yra vienos aktyviausių Ukrainos rėmėjų. Remiantis vasario mėnesio Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, Švedija pagal jai skiriamą karinę pagalbą (procentais nuo BVP) užima 6 vietą, Suomija – 5, Danija – 2 (ji perdavė visą artileriją), o Norvegija – 11 vietą. Kiek anksčiau Oslas paskelbė, kad parama Kyjivui padvigubės ir šiemet sieks daugiau kaip 8 mlrd. dolerių.
Kita vertus, Kopenhaga parengė planą, kaip finansuoti Ukrainos vyriausybės ginklų pirkimą iš šalies gynybos bendrovių. Šį metodą, vadinamą „daniškuoju modeliu“, taiko vis daugiau Europos šalių: užuot tiekusios Ukrainai savo ginklus, kurių jos nespėja pasigaminti, jos finansuoja jų gamybą Ukrainoje, kuri geriau žino savo karinius poreikius, gali greitai pritaikyti savo gamybą priklausomai nuo jų ir taip gauna ekonominį stimulą.
Parama Ukrainos gynybos pramonei yra patikimas būdas sustiprinti atgrasymo priemones prieš Rusiją, kol JAV blokuoja Ukrainos stojimą į NATO, mano Anna Wieslander, Atlanto tarybos direktorė Šiaurės Europai. „Mūsų gynybos pramonės suvienijimas yra labai stiprus signalas“, – teigė ji.
