Anykščių rajone gyvenanti Virginija Krikštaponienė (58 m.) pasakoja šiuo metu išgyvenanti tikrą košmarą. Palaidojusi vėžiu sirgusį sūnų, ji įklimpo ne tik į emocinę duobę, bet ir į tūkstantines skolas, su kuriomis nebesugeba susitvarkyti.
Kaip pasakojo V.Krikštaponienė, sūnus jau 2018 metais sužinojo, kad turi sveikatos problemų, tačiau šią žinią slėpė nuo artimųjų ir niekur nesikreipė pagalbos.
„Vėliau sužinojau, kad jo darbe tikrino sveikatą ir jis gavo laišką, kad atvažiuotų pasitikrinti, nes kraujo tyrimų rezultatai buvo blogi. Tačiau jis tą laišką sudegino ir nieko nepasakojo iki paskutinės minutės“, – teigė ji.
Sveikatos problemas slėpė dvejus metus
Paslaptį apie vis prastėjančią sveikatos būklę vyras slėpė beveik dvejus metus ir mamai išdrįso pasakyti tik tada, kai situacija tapo sunkiai kontroliuojama.
„Kaip šiandien prisimenu, kad Dangiras grįžo iš darbo ir ėmė verkti. Klausiau, kas atsitiko, o jis parodė atsiradusį guzą kirkšnyje. Aš labai išsigandau, norėjau nuvežti pas savo šeimos gydytoją, bet tuo metu buvo karantinas, patekti pas gydytojus buvo neįmanoma.
Kitą dieną jis dar ėjo į darbą, nors sakiau jam neiti. Tačiau jis išgėrė nuskausminamųjų ir išėjo, nes kaip tik po dienos turėjo prasidėti jo atostogos“, – kalbėjo moteris.
V.Krikštaponienė atvira – tai, kad sūnus nuo jos slėpė sveikatos problemas, buvo tarsi dūris į paširdžius. Moteris sako iki šiol jaučianti kaltę, kad tuo metu negalėjo niekaip jam padėti.
„Jis buvo nusprendęs nesigydyti, apie sveikatos problemas buvo pasakęs draugams, bet jie manęs neinformavo. Dvejus metus jis žinojo, kad kažkas negerai, ne kartą buvo pasiėmęs ir biuletenį.
Tačiau niekam nebuvo įdomu, niekas man nepranešė, kad mano vaikas serga, niekas jo neįkalbino pasitikrinti. Aš būčiau visus savo organus atidavus, jeigu tai tik būtų padėję, bet nieko nežinojau“, – susijaudinimo neslėpė V.Krikštaponienė.
Nesulaukė 30-ojo gimtadienio
Anot anykštietės, kai sužinojusi apie sūnaus sveikatos problemas, užregistravo jį pas gydytoją, teko laukti nemažose eilėse, o situaciją dar labiau apsunkino karantinas. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad liga jau gerokai užleista. Vyrui buvo diagnozuotas sėklidžių vėžys.
Dangirui 2020 metų birželio mėnesį buvo atlikta operacija. Tačiau po jos sveikata ėmė blogėti ne dienomis, o valandomis.
„Jam pašalino vieną sėklidę ir po savaitės išleido namo. Jam pradėjo svaigti galva, „atėmė“ vieną koją. Mano vaikas net nesulaukė, kol bus pradėta chemoterapija. Iškvietėme jam greitąją, jį nuvežė į ligoninę ir nustatė, kad vėžys jau apėmęs visą organizmą“, – pasakojo anykštietė.
Praėjus vos mėnesiui po operacijos, 2020 metų liepos mėnesį jaunas vyras paliko šį pasaulį, nesulaukęs trisdešimtojo gimtadienio.
„Kai mano vaikas mirė, mano širdis nejautė, aš dėjau pakaitinius rūbus ir maistą, kad jam nuvežtų į darbą. Pas mane atvažiavo dukra ir pradėjo verkti. Ėmiau „žviegti“ nesavu balsu: „Tik nesakyk, kad mirė“. Man buvo šokas.
Jis mirė liepos 19 dieną, o rugpjūčio 30 dieną jam suėję 30 metų. Todėl ketvirtines dariau ne rugpjūčio 19 dieną, kaip priklausė, o per jo gimtadienį“, – su ašaromis akyse kalbėjo moteris.
Nors po netekties praėjo jau ne vieneri metai, širdį veriantis skausmas ją lydi kiekvieną dieną. „Norėjau kuo greičiau sutvarkyti kapelius, nes galvojau, kad man palengvės. Tačiau nepalengvėja iki šiol. Kartais pradedu raudoti ir negaliu nustoti verkti, vis klausiu: „Kodėl tu mane palikai?“ – ašarų neslėpė V.Krikštaponienė.
Skęsta skolose ir negali savimi pasirūpinti
Anykštietės sūnus visą laiką gyveno su ja, todėl po netekties moteris liko gyventi vienui viena. V.Krikštaponienė jau 30 metų yra išsiskyrusi, buvęs vyras vedė kitą moterį. Tiesa, moterį aplanko ir ja rūpinasi suaugusi dukra, kuri gyvena Panevėžyje ir su sugyventiniu augina 13 metų berniuką.
Po sūnaus mirties V.Krikštaponienės gyvenimas ėmė slysti iš rankų. Iki tragedijos ji buvo energinga, dirbo ir rūpinosi šeima, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau jai tampa atlikti net kasdienius darbus.
„Aš buvau stipri, jėgų pilna, turėjau daug motyvacijos. Savaitgaliais grybavau, uogavau. Visas gyvenimas buvo orientuotas į vaikus, kad tik jie būtų laimingi. Po tos nelaimės, atrodo, nieko nebegaliu“, – išgyvenimais dalijosi ji.
V.Krikštaponienė su ašaromis akyse pasakojo, kad sunkiausia šiuo metu jai tvarkytis su užgriuvusiomis skolomis. Dar prieš sūnaus mirtį ji pasiėmė paskolą, nes, kaip teigė anykštietė, pinigų neužtenka net pagrindiniams poreikiams patenkinti.
„Gyvenu iš 680 eurų algos, susimoku mokesčius ir man lieka tik apie 200 eurų pragyvenimui“, – sakė ji.
Sužinojus apie sūnaus ligą, pinigų prireikė ir gydymui, o vėliau ir laidotuvių išlaidoms padengti. Moteris pasakojo norėjusi atiduoti ir velionio sūnaus skolas.
Nors dukros šeima ir ją pažįstantys kaimo gyventojai finansiškai padėjo sunkią netekties valandą, V.Krikštaponienės pečius ir toliau slegia paskolų našta.
„Be kitų žmonių pagalbos nebūčiau nieko padariusi. Tačiau mes visi vargingai gyvename, negalime vienas kitam padėti išmokėti paskolas“, – sakė ji.
Moteris pasakojo paskolą ėmusi ir dantų gydymui bei kitoms finansinėms išlaidoms padengti. Tačiau nepavykus laiku atsiskaityti su bankais, grąžinti reikiama suma pasidarė tokia didelė, kad V.Krikštaponienė sakė nebegalinti sau leisti netgi pasirūpinti sveikata.
„Man gal jau ir protas ne taip veikia, nes geriu antidepresantus, raminamuosius, migdomuosius. Vaistai tikrai padeda, dėl to galiu dirbti. Negaliu sau leisti pasiimti biuletenio, nes tada gausiu mažiau pinigų.
Reikėtų pasidaryti magnetinį rezonansą, nes skauda klubą ir galvą, bet savo sveikata pasirūpinti nebegaliu, nes kiekvieną centą skiriu paskoloms atiduoti, bijau praleisti nors vieną dieną nesumokėjusi“, – atvirai dalijosi pašnekovė.
Anykštietė kiekvieną dieną gyvena su baime ir nežinomybe dėl ateities, bet labiausiai jaudinasi ne dėl savęs, o dėl dukros ir anūko, kuriems gali likti paskolų našta.
„Aš savęs jau visai negailiu, man nesvarbu, pažiūrėkite, kiek man metų, aš jau turiu pas ką nukeliauti. Tačiau dukra dėl manęs pergyvena, nori, kad dar pagyvenčiau.
Bijau dėl jos, kad jiems neliktų paskolos ir neatimtų buto, kuriame gyvenu, nes tai yra vienintelis turtas, kurį jie paveldės“, – sakė V.Krikštaponienė.
Šiuo metu anykštietė turi grąžinti beveik 22 tūkst. eurų, todėl kreipiasi į geros valios žmones prašydama finansinės pagalbos.
Moteris naujienų portalui Lrytas pateikė dokumentus, įrodančius sūnui diagnozuotą onkologinę ligą, jo mirties faktą ir finansinius įsipareigojimus bankui.
Tai, kad moteris neteko sūnaus, patvirtino ir Anykščių rajono savivaldybės Kavarsko seniūnijos seniūnas Aurelijus Radzevičius. Jis taip pat patvirtino, kad finansinės pagalbos prašanti anykštietė gyvena tvarkingai ir jos elgesys nekelia klausimų.
„Seniūnija neturi duomenų apie gyventojos įsiskolinimus ar nusiskundimus dėl jos elgesio. Taip pat turime informaciją iš vietos gyventojų, kad minėta moteris yra netekusi sūnaus ir yra darbinga“, – rašoma seniūno atsakyme.
Visi norintys ir galintys prisidėti su V.Krikštaponiene gali susisiekti el.paštu virginijak1966@gmail.com.
