Omega-3 riebalai naudingi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, mažina aterosklerozę, trombozės riziką, blogojo cholesterolio kiekį. Turbūt jų naudas galima būtų vardinti iki begalybės. Tačiau kada reikėtų griebtis omega-3 papildų? Į šį klausimą LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“ atsako Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) gydytoja Aistė Šalkauskaitė-Rubliauskienė.
Pasak gydytojos, omega riebalų rūgštys yra labai svarbios ir atlieka daugybę funkcijų, tačiau jų organizmas pats nepasigamina.
„Jas galime gauti arba su kokybišku maistu, t. y. riebia žuvimi, arba vartojant omega riebalų papildus. (…) Kad gautume pakankamai omega riebalų rūgščių, reikėtų valgyti riebią žuvį bent 3–4 kartus per savaitę. Šios rūgštys svarbios ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Jei vaikas nemėgsta žuvies ar valgo ją labai retai, tada į jų racioną rekomenduojama įtraukti omega riebalų rūgščių papildus“, – sako A. Šalkauskaitė-Rubliauskienė.
Nors omega riebalų rūgštys padeda sumažinti tam tikrų ligų rizikas, pavyzdžiui, aterosklerozės ar trombozės, tačiau jos mažina ir uždegimus.
„Visų lėtinių ligų išsivystymo pagrindas yra lėtinis uždegimas mūsų organizme, kurio nejaučiam, bet jis vyksta. Būtent šios rūgštys pasižymi antiuždegiminiu poveikiu. Kitos svarbios funkcijos – imuninė sveikata, hormonų balansas, pažinimo funkcijos ar neurologinė sveikata“, – teigia pašnekovė.
Tinkamas santykis
Anot A. Šalkauskaitės-Rubliauskienės, organizme svarbu užtikrinti omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių balansą. Vis dėlto, kaip pastebi gydytoja, omega-6 dažnai yra suvartojamas perteklius.
„Omega-6 daug būna augaliniuose aliejuose, pavyzdžiui, saulėgrąžų aliejuje. Omega-3 yra riebioje žuvyje, todėl šios rūgšties mažai gauname. Omega-6 ir omega-3 riebalų santykis turėti būti 3:1, o Europos gyventojų siekia 15:1“, – tikina ji.
Prieš perkant omega-3 papildus, gydytoja rekomenduoja atidžiai skaityti etiketes. Omega-3 papilduose neturėtų būti omega-6. Be to, rekomenduojama, kad omega-3 būtų iš mažų žuvų, tokių kaip sardinės ar ančiuviai, nes tokios žuvys turi mažiau sunkiųjų metalų.
„Yra trys raidės: EPR ir DHR. Reikia atkreipti dėmesį į jų santykį. Jei mūsų tikslas yra mažinti uždegimą ar širdies kraujagyslių prevencija, tai turėtų būtų EPR. Jeigu mūsų tikslas, pavyzdžiui, augančiam organizmui, neurologinei būklei pagerinti, tokiu atveju turėtų vyrauti DHR.
Geriausia omega rūgštis laikyti vėsioje ir tamsioje vietoje. Jei vartojame kapsulėmis, buteliuką kuo greičiau uždaryti, jei skysta forma – reikėtų laikyti šaldytuve. (…) EPR ir DHR yra omega-3 riebalų rūgščių sudėtys. Jos parodo, kas vyrauja ir tam tikroms patologijoms jos skiriasi“, – pataria A. Šalkauskaitės-Rubliauskienė.
