Vilniuje gruodžio 6 d. įvyko naujausio muzikinio spektaklio „Riešutėliai Pelenei“ premjera. Įspūdingas reginys nepaliko nė vieno abejingo, o žiūrovų akyse spindėjo nuostaba ir džiaugsmas.
Žiūrovai, pirkę bilietus sektoriuje, pavadintu „Princesių ložė“, pasidavė organizatorių pasiūlytoms žaidimo taisyklėms ir pasipuošė „karališkai“, tad į areną susirinko būrys „princesių, princų, karalių ir karalienių“. Įspūdingai atrodė ir atlikėjai scenoje – nuo orkestro, grupės muzikantų, šokėjų iki pagrindinių solistų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kaip buvo kuriamas muzikinis spektaklis „Riešutėliai Pelenei“ ir koks santykis su pasakos žanru sutiko pasidalinti muzikinio spektaklio dainų autorė Viktorija M. Anängen, kuri su visa šeima į premjerą atvyko iš Stokholmo, kompozitorius bei daugelio talentų muzikos prodiuseris Marius Matulevičius ir režisierius bei choreografas maestro Jurijus Smoriginas.
Gerą melodiją žmonės pajaučia
2009 metais muziką muzikiniam spektakliui „Riešutėliai Pelenei“ sukūręs kompozitorius Marius Matulevičius, prisistatantis slapyvardžiu Mario Kernn, pasakoja, kad miuziklo sėkmę lemia ne tik muzika, bet ir scenarijus, režisūra, choreografija, atlikėjų charizma, kostiumai, šviesos ir daug įvairių elementų.
„Svarbu žiūrovui perduoti norimą žinutę, kad jis ją pajaustų, susitapatintų ir tai atlieptų laikmečio aktualijas. Kompozitoriui tenka nemenkas iššūkis sukurti melodijas, kurios būtų įsimenamos ir klausomos. Didžioji dalis kūrinių spektakliui „Riešutėliai Pelenei“ buvo sukurta prieš penkiolika metų ir, kiek pamenu, tuomet muzikinius motyvus padiktavo įkvepiantis tekstas“, – sako kompozitorius.
Kompozitoriui labai svarbu likti ištikimam sau, savo pirminei idėjai, nesivaikyti naujausių madų ir kurti tai, kas artima.
„Sugrįžus prie muzikinio spektaklio „Riešutėliai Pelenei“ ir kuriant naujas dainas jam, labai smagu išgirsti prieš tiek metų sukurtas ir vis dar skambančias ypatingai gerai melodijas. Tuo metu dariau tai, kas gulėjo „ant širdies“. Tai buvo nuoširdu ir dabar tai žmonės pajaučia. Sunkiausia atrasti pagrindinę temą, iš kurios vystosi visi kiti kūriniai. Šiuo atveju, uvertiūra buvo pagrindinis iššūkis ir man pavyko – judėjimas ritmikoje, harmonijoje, pačioje melodijoje yra turbūt svarbiausia muzikoje“, – pasakoja M. Matulevičius.
Ypatingas ryšys su pasaka
Viktorija M. Anängen yra muzikinės pasakos „Riešutėliai Pelenei“ dainų tekstų autorė ir kūrybos procesas leido jai gilintis į personažų asmenybes, jų paslaptis, galias ir net silpnybes.
„Gyvendama su šia pasaka daugybę dienų, tapau ne tik jos kūrėja, bet ir dalimi – skaičiau ją prieš miegą ir anksti ryte, klausiau jos lygindama rūbus ir gamindama vakarienę. Gyvenau skirtingų personažų gyvenimus, įsivaizduodama save jų vietoje ir trumpam pavirsdama įsimylėjusiu juokdariu arba tikslo siekiančia pamote“, – prisimena autorė.
Darbas su atlikėjais prilygsta psichologo konsultacijai
Muzikiniame spektaklyje vaidmenis atlieka ir scenos grandai, ir jaunieji talentai, kuriems kompozitorius garso įrašų metu dažnai tampa psichologu.
„Man labai svarbi atlikėjo psichologinė būsena, jo nusiteikimas dainos atlikimui ir pasitikėjimas savimi. Dažnai ir profesionaliam atlikėjui garso įrašų studija gali kelti stresą likus vienam su mikrofonu, todėl labai svarbu sukurti santykį, jausti atlikėją, ką ir kaip pasakyti, padrąsinti. Labai smagu dirbti su tokiais profesionaliais atlikėjais kaip Deivis ir Renata Norvilai. Jie iš karto žino, kaip turi skambėti, kaip pateikti, labai gerai jaučia kūrinį ir nuotaiką. Mane nustebino Vakarė Jarmalavičiūtė, turinti be galo didelę sceninę įtaigą, kurią galima tik pajausti, ir Danielė
Paužaitė, į kūrinius sudedanti daug gyvenimo išminties. Ir gali tik stebėtis, kaip jaunas žmogus gali būti toks brandus”, – darbo su atlikėjais užkulisius atskleidžia muzikinio spektaklio „Riešutėliai Pelenei“ kompozitorius Marius Matulevičius.
Repetuodamas su muzikinio spektaklio „Riešutėliai Pelenei“ atlikėjais Jurijus Smoriginas negalėjo atsidžiaugti jų noru ir užsidegimu dirbti, kurti kartu ir mokytis, kol bus pasiektas norimas rezultatas.
„Be galo įdomu buvo kurti muzikinį spektaklį „Riešutėliai Pelenei“, kuriame sujungėme įvairių šokių krypčių atlikėjus – profesionalius baleto artistus, pramoginių šokių šokėjus; spektaklyje vaidmenį atlieka mano dešinės rankos ir kojos Michailo Levino auklėtinis iš Vilniaus baleto mokyklos, o pats Michailas vaidina Juokdarį“, – apie miuziklą pasakoja J. Smoriginas.
Pasakos aktualios ir suaugusiam, tik įgauna kitokias formas
Kompozitorius Marius Matulevičiaus, pradėjęs skaityti nuo ketverių, nepamena nė dienos be perskaitytos bent vienos pasakos.
„Aš tiesiog gyvendavau pasakų pasauliu. Labai mėgau skaityti „Pasaulio pasakų“ serijos knygas. Jos tiesiog užburdavo. Dabar mano gyvenime irgi pakanka pasakų, tik jos įgavo kitokias formas. Yra begalė įvairių klasikinių pasakų interpretacijų, kurias galima pritaikyti ir šių dienų aktualijoms“, – prisiminimais dalinasi kompozitorius.
Pasak Viktorijos M. Anängen kiekviena pasaka yra tarsi deimantas, turinti daug briaunų, kurios, žiūrint iš skirtingų perspektyvų, suspindi vis kitaip.
„Kai esi vaikas, matai gražią visumą, augdamas imi pastebėti niuansus ir tie niuansai kaskart yra vis kiti. Žinoma, galima kalbėti apie pasakų kaip žanro prasmę: pamokyti, palaikyti, išmokyti patirti ir įvertinti emocijas, atskirti gėrį nuo blogio, parodyti, kad ir sunkumus galima nugalėti atkaklumu, veiklumu, protu, drąsa, vienybe ir panašiai.
Pasakos atskleidžia ir rūsčią tiesą apie tai, kad gyvenimas ne visada ir ne visiems yra teisingas ir dosnus. Ir, net jei pabaigoje viskas būna gerai, gėris triumfuoja ir personažai, kuriuos spėjome pamilti, yra laimingi, matome, kad visos pasakos metu personažams teko įveikti daugybę sunkumų. Ir būtent tie sunkumai sužadina mūsų smalsumą – kas gi įvyks toliau?“ – pasakoja muzikinio spektaklio „Riešutėliai Pelenei“ dainų autorė.
Visas būrys talentingų atlikėjų ir kūrėjų
Muzikinio spektaklio visiems „Riešutėliai Pelenei“ atlikėjų sąstatas stebina dydžiu – beveik 60 dainuojančių, šokančių ir šmaikštaujančių jaunų talentų ir scenos grandų. Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas įkūnija garsią pasakų porą Pelenę ir Princą, pamotę vaidina aktorė ir dainų atlikėja Liucija Nanartavičiūtė, o jos dvi dukras – įvairių muzikinių projektų dalyvės ir nugalėtojos Danielė Paužaitė ir Ona Mingė Slušnytė, Karalių ir Karalienę vaidina Deivis ir Renata Norvilai, princo draugus – Džiugas Karoblis ir Erikas Klincevičius, Juokdarį – šokėjas Michailas Levinas, Siuvėją – Leonas Mils, Šokių mokytoją – Jurijus Smoriginas. Kameriniam orkestrui „Vilnius Simfonietta“, ritmo grupei (būgnai – Gintautas Gascevičius, klavišai –Mindaugas Balčiūnas, gitara – Romas Rainys, boso gitara – Darjuš Loznikov) ir pritariantiems vokalistams – Kristinai Žaldokaitei, Monikai Švilpaitei, Kristinai Kandrotienei, Rimantui Žaldokui, diriguoja maestro Vytautas Lukočius.
Muzikinio spektaklio „Riešutėliai Pelenei“ scenarijaus autoriai – Antanas Gluskinas, Giedrius Arbačiauskas ir Aurelija Petukauskaitė, originalios istorijos autorė – Božena Nemcova, kostiumų dalininkė – Vilma Galeckaitė, kostiumų dainininkė-konsultantė – Ramunė Strazdaitė, vaizdo grafikos autorė – Bernadeta Staškevičienė, šukuosenas ir perukus kūrė Vaida Urbaitė ir Ričardas Čižauskas, grimas – Julijos Estko, Irma Baltrušaitienė & komanda, dizainerė Alicija Širvinskienė, o nuostabių fotografijų autorius – Vidas Černiauskas. Organizatoriai – labdaros ir paramos fondas „Laisva valia“. Artimiausi muzikinio spektaklio „Riešutėliai Pelenei“ pasirodymai vyks gruodžio 12 d. Panevėžyje ir 2025 m. sausio 4 d. Palangoje.
