„Kai manęs kas nors paklausia, kaip aš matau savo gyvenimą po metų, dažnai tik nusišypsau. Žinau, kad ateities nuspėti neįmanoma. Tačiau gyvenimas ir yra gražus savo neprognozuojamumu“, – sako verslininkas, TV laidų vedėjas Laurynas Suodaitis. Užpildęs prašymą donoro kortelei gauti Laurynas atvirai dalijasi mintimis apie organų donorystę, jos reikšmę ir svarbą apie tai kalbėtis su artimaisiais, rašoma nacionalinio transplantacijos biuro pranešime žiniasklaidai.
Dvejų metukų sūnaus tėtis tikina, kad jam rūpi prasmės ir atsakomybės klausimai.
„Mes nežinome, kaip mūsų gyvenimas pasikeis po dienos, mėnesio ar penkerių metų, bet šiandien galime priimti sprendimą, kuris sunkiai sergantiems suteiktų viltį ir galbūt net kažkam išgelbėtų gyvybę,“ – sako Laurynas. Jis paaiškina, kad pritarimas organų donorystei dar nereiškia, jog būtinai tapsime donorais. Kad donorystės procesas prasidėtų, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos – pirmiausia gydytojai intensyvios terapijos skyriuje turi diagnozuoti smegenų mirtį. Be to, ir artimieji turi neprieštarauti šiam sprendimui. Tik šių aplinkybių laimingo sutapimo dėka gali įvykti organų donorystė, suteikdama šansą išgelbėti iki septynių gyvybių.
L. Suodaitis taip pat pastebi, kad pokalbis apie organų donorystę su artimaisiais yra ypač svarbus. „Juk mūsų artimieji turi žinoti mūsų valią, o mes – jų“, – kalba jis, atkreipdamas dėmesį į visuomenės poreikį atviriau diskutuoti ir apie mirtį, kuri, deja, vis dar tebėra tabu tema.
„Gal tai kyla iš auklėjimo, gal iš prietarų ar mitų, bet svarbu išdrįsti prakalbinti vienas kitą“, – įsitikinęs vyras.
Organų donorystė – tai asmeninė atsakomybė, reikalaujanti drąsos pripažinti, kad galime padėti kitam net ir po mirties. Laurynas drąsiai kalba apie tai, kad atsakomybės baimė kartais verčia žmones pasislėpti už mitų ir prietarų.
„Kartais žmonės tiki klaidingomis nuostatomis, niekuo nepagrįstomis baimėmis, o gal netgi slepiasi už jų vengdami atsakomybės. Tačiau tai tik trukdo priimti kilniaširdišką sprendimą“, – sako Laurynas, pasakęs „taip“ organų donorystei.
„Pritarimas organų donorystei – tai asmeninės atsakomybės forma už pasaulį, kai mūsų pačių jau nebebus. Tai drąsus žingsnis, kuriam reikia šviesaus ir atviro požiūrio“, – teigia L. Suodaitis.
„Galiausiai tai ne tik mūsų apsisprendimas, bet ir žinia aplinkiniams – kad artimojo išėjimas gali įprasminti netektį, grąžindama gyvenimo viltį sunkiai sergantiems“, – sako jis.
Šiuo metu transplantacijų laukia beveik penki šimtai žmonių: 138 laukia inksto, 100 – kepenų, 52 – širdies, 4 – plaučių, 3 – širdies-plaučių komplekso, 1 – kasos-inkstų komplekso, 172 – ragenų. Iš jų – 19 vaikų.
Pritarimas organų donorystei nieko nekainuoja, tačiau gali padovanoti neįkainojamą dovaną – išsaugoti gyvybę ar pagerinti sveikatą 7 transplantacijos laukiantiems žmonėms.
