Neapsigaukite, tų pačių prekių kaina skirtingose parduotuvėse gali gerokai skirtis

Patiko? Pasidalink! Ačiū.

Sparčiai brangstant daugeliui prekių ir paslaugų, daugelis pirkėjų vis atidžiau stebi kainas parduotuvėse ir stengiasi rasti pigesnių produktų. Pirkėjai pastebi, kad kartais skirtingų tinklų parduotuvėse tų pačių prekių kainos gerokai skiriasi.

Vienoje populiarioje „Facebook“ grupėje neseniai daug diskusijų sukėlė vieno pirkėjo pasidalytos dvi nuotraukos iš „Rimi“ ir „Lidl“ parduotuvių.

Visiškai vienodas etiketes ir turinčio produkto kainos akivaizdžiai skyrėsi. „Lidl“ parduotuvėje 700 g tūrio indelis „medaus mišinio“ kainavo 2,69 euro, o „Rimi“ parduotuvėje „medus“ – 4,89 euro.

„Reikėjo sudėtį nufotografuoti, nes vienur medus, kitur mišinys parašyta, tai įdomu, ką sudėtyje rašo“, – pastebėjo vienas internautas.

Kita komentatorė irgi atkreipė dėmesį į patį produktą:

„O kas nors supranta, ką reiškia tikras medus? Visokie mišiniai ir panašiai… Į turgų nueini, 4 eurai už kilogramą tikro medaus ir nusiperki. Graudu su visokiais mišiniais.“

Kita komentatorė siūlė atkreipti dėmesį ne į pavienių produktų, o jų krepšelio kainą.

„Visada žiūrėkite ir lyginkite bendra krepšelio sumą. Medus bus pigesnis, bet kita prekė brangesnė ir bendra krepšelio suma bus vienoda arba labai panaši“, – įsitikinusi moteris.

Vis dėlto sprendžiant iš „Rimi“ interneto puslapio, nuotraukoje matomas toks pats „Ne ES šalių medaus mišinys“, kurio gamintojas yra „Medaus pirkliai“.

Tikino kad kaina nėra didžiausia

„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Gabrielė Šerėnienė paaiškino, kad tų pačių prekių kainos skirtingose parduotuvėse gali skirtis dėl daugelio priežasčių.

„Tų pačių produktų kainos įvairiuose prekybos tinkluose skiriasi dėl nevienodos kainodaros, tiekimo sąlygų, iš anksčiau įsigytų prekių likučių, akcijų ar kitų rinkodaros aktyvavimų, tuo metu vykdomų viso tinklo ar vienos parduotuvės mastu“, – komentavo bendrovės atstovė.

Ji patikino, kad nors medus jos atstovaujamo tinklo bendrovėse yra brangesnis, tačiau yra parduotuvių, kur jis parduodamas dar brangiau.

„Konkrečiai šio medaus kaina mūsų tinkle nėra mažiausia, bet ir ne didžiausia – ji kaitėsi dėl tiekimo grandies pasikeitimų, į kuriuos reagavo visa rinka. Pirkėjai pastebi, kad vieni produktai yra pigesni vienuose prekybos tinkluose, kiti – kituose, o vienas produktas neatspindi tendencijos“, – aiškino G. Šerėnienė.

Anot jos, kokiomis vidutinėmis produktų kainomis iš tiesų pasižymi konkretūs tinklai, geriausiai atskleidžia jų veiklą nuolat stebintys ir kainų palyginimus reguliariai vykdantys kainų portalai. Pavyzdžiui, Vidutinės mažiausios kainos prekybos tinkluose (produktukainos.lt) ar kiti.

Krepšelis pabrango visuose tinkluose

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse liepą brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.

Palyginti su birželiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis birželį brango 0,4 proc. (0,26 euro), o palyginti su praėjusių metų liepa buvo 30 proc. (16,31 euro) brangesnis. 

„Stebint bendras tendencijas – tikriausiai jau pasiekėme maksimalų kainų augimo greičio lygį ir daugiau tokio augimo tempo nebus. Tačiau džiaugtis anksti, nes vis vien kainos išliks aukštos“, – teigiama kainų stebėjimo portale.

Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 61,13 euro (pigo 1,63 euro), antroje vietoje – „Barbora“ 66,90 euro (pigo 3,77 euro), trečioje „Rimi“ – 68,52 euro (brango 1,49 euro), ketvirtoje „Norfa“ – 69,01 euro (pigo 1,2 euro), penktoje „e-Rimi“ – 70,68 euro (brango 0,66 euro), šeštoje „Lidl“ – 72 (brango 0,45 euro), septintoje „Last Mile“ – 75,47 euro (brango 1,13 euro), aštuntoje „Iki“ – 75,85 (brango 4,93 euro).

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 1,9 proc. (1,03 euro), o per metus – 37,8 proc. (15,48 euro).

Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 51 prekė, pigo viena prekė. Labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, pienas, grietinė, varškė, kiaušiniai, kava ir makaronai.

Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. liepos metinė (2022 m. liepą, palyginti su 2021 m. liepa) infliacija Lietuvoje sudarė 21,6 proc. 

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, šilumos energijos, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų, daržovių kainų padidėjimas bei informacijos apdorojimo įrenginių kainų sumažėjimas.

Patiko? Pasidalink! Ačiū.