Aukso laikai naftos perdirbėjams. Nafta pinga, tačiau degalus vairuotojai ir toliau priversti pirkti brangiai. Užtai pelnus iš naftos perdirbimo perdirbėjai semia net ir dešimt kartų didesnius nei buvo prieš karą Ukrainoje. O turtus jiems krauname mes – degalų pirkėjai.
Ekonomistai perspėja, kad artimiausiais mėnesiais įsigaliosiant rusiškos naftos ir degalų embargui, dyzelinas gali dar labiau pabrangti, mat reikiamo kiekio pasigaminti Europa nėra pajėgi.
Nafta atpigo, tačiau degalų kainos Lietuvos degalinėse įstrigusios aukštumose. Ypač brangus dyzelinas, kurio litras šiuo metu kainuoja 20 centų brangiau už benziną ir siekia beveik 2 eurus. Didžiulę naudą iš to, kad degalai brangūs, o nafta pigi, šiuo metu susižeria naftos perdirbėjai.
Ką apie tai mano gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Tai aišku, kad viskas išpūsta.“
„Piktnaudžiauja padėtimi. Baisu karas, bet mes labai pasidavėm, viskas turi brangti.“
„Viską brangina specialiai dėl to karo.“
„Keliaujam mažiau, važinėjam mažiau.“
„Pabrangęs, žiūrim, taupom, ne visur važiuojam, kur anksčiau.“
Bendrovė „Orlen“, valdanti Mažeikiuose naftos perdirbimo įmonę, savo pelnų nekomentuoja, tačiau ekonomistai rėžia atvirai – perdirbėjams dabar aukso amžius, deja, už jį susimoka degalų pirkėjai.
„Dyzelino litras iki 40 ct galėtų būti pigesnis, benzino apie 10–15 ct grubiai sakau. Bet yra tam objektyvių priežasčių. Trūkumas dyzelino ir euro kursas pasilpnėjęs“, – teigė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Orlen“ grupė, kuriai priklauso ir gamykla Mažeikiuose, skelbia, kad jos pelnas prieš mokesčius ir nusidėvėjimą iš naftos perdirbimo per metus padidėjo kone dešimt kartų.
Pernai 2 ketvirtį siekė 263 milijonus zlotų, o šiemet antrą ketvirtį jau beveik 2 milijardus zlotų. Tiesa, bendrovė skundžiasi, kad nors pajamas ir pasididino 50 proc., įmonė Lietuvoje esą dirba nuostolingai, mat sumažėjo turto vertė, vyko remontai.
„Turi dirbti dabar pelningai, pelnas tikrai yra istoriškai labai geras. Naftos perdirbimo marža yra atspindys, kiek uždirbsi. 16 JAV dolerių už barelį – kiek gauni pelno prieš mokesčius, veiklos sąnaudas, o istoriškai būdavo 5–7 doleriai. Marža istoriškai labai didelė“, – tikino ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Įmonės, kurios gamina dyzeliną, taip pat ir mūsų naftos perdirbimo gamykla, turi gerus laikus, generuoja didžiulius pelnus. Bet vartotojams tai sudėtinga. Pagrindinė priežastis – kad Europa buvo pernelyg priklausoma nuo dyzelino importo iš Rusijos“, – teigė Ž. Mauricas.
Nuo metų pradžios dyzelinas pabrango puse euro, benzinas – apie 30 centų. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad šiuo metu itin didelę maržą perdirbėjai gauna parduodami dyzeliną – nuo metų pradžios ją pasidvigubino. Benzino gamybos marža padidėjusi 50 procentų.
„Jau 10 savaičių iš eilės Lietuvoje dyzelinas yra brangesnis nei benzinas. Ar Lietuva išskirtinė? Ne, tos pačios tendencijos Vokietijoje ir kitose šalyse“, – tikino energetikos agentūros patarėja Agnė Bagočiutė.
Degalams, o ypač dyzelinui, anot ekonomistų, dėl karo Ukrainoje ir nestabilios geopolitinės situacijos, pigti priežasčių nėra, be to, Europa juda link rusiškos naftos ir degalų atsisakymo, tad benzino ir dyzelino pasiūla gali dar labiau sumažėti, o tai esą ir išlaiko aukštas degalų kainas.
„Dyzelino kaina lemia maržą, o ne atvirkščiai. Marža didelė, nes didelė dyzelino kaina didmeninėje rinkoje. Čia yra visos problemos, dyzelino atsargos Europoje labai mažos, JAV irgi“, – sakė T. Povilauskas.
„Po vasario mėnesio, kai embargas įsigalios, šuolis dyzelino kainų gali būti dar didesnis. Dyzelinas gali kainuoti daugiau nei dabar“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Žaliavinės naftos iš Rusijos importo draudimas ES įsigalios jau po mėnesio – gruodžio pradžioje, dar po dviejų mėnesių – nuo vasario, ir degalams. Tad ekonomistai neguodžia – ateinančius mėnesius ragina ruoštis dar didesniam degalų brangimui.
