Prietarai ir ženklai supa mūsų gyvenimą, ypač kai kalbama apie kitą pasaulį ir religinius ritualus. Vienas iš tokių mistinių reiškinių – mirusiojo laidotuvių metu užgesusi žvakė, dėl kurios susirinkusieji kelia didelį nerimą.
Žvakės simbolika laidotuvėse
Žvakės atlieka svarbų vaidmenį daugelyje religinių ir ritualinių ceremonijų, o mirusiojo laidotuvės nėra išimtis. Šiame kontekste žvakės simbolizuoja Šviesos jėgų triumfą prieš tamsiąsias, suteikiančias sielos nemirtingumo viltį. Jie taip pat primena mums apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą ir šviesų jo mokymą.
Pačios laidotuvės yra apeigos, skirtos mirusiojo sielai išlaisvinti nuo nuodėmių ir pasirodyti Dievui tolimesnei kelionei. Jis vyksta tik bažnyčios aplinkoje ir yra svarbus atsisveikinimo su mirusiaisiais momentas. Uždegtos žvakės parapijiečių rankose primena apie meilę ir pagarbą mirusiajam bei apie jo sielos persikėlimą į naują būseną.
Kodėl mirusio žmogaus laidotuvėse užgęsta žvakė?
Tačiau nepaisant simbolinės žvakių reikšmės ir laidotuvių svarbos, pasitaiko, kad žvakė pradeda užgesti ir užgęsta, ko reikėtų vengti. Daugelyje kultūrų tai laikoma blogu ženklu, rodančiu, kad kažkas iš esamo ar mylimo žmogaus netrukus gali mirti. Šis reiškinys kartais vadinamas „žvakės prakeiksmu“.
Stačiatikių bažnyčia ir kitos religinės bendruomenės neigiamai žiūri į tokius ženklus ir prietarus, laiko juos lengvabūdiškais ir atitraukiančiais dėmesį nuo tikrosios semantinės apeigų orientacijos. Jie moko, kad laidotuvių metu svarbiausia yra maldos ir Dievo garbinimas, o ne žvakių žiūrėjimas.
Kaip gyvas žmogus gali išpirkti mirusį žmogų?
Nepaisant to, daugelis tiki prietarų galia ir ieško būdų, kaip apsisaugoti nuo „žvakės prakeiksmo“. Ezoterikai ir magijos praktikai siūlo keletą ritualų, kurie, jų teigimu, gali padėti išvengti neigiamų pasekmių.
Vienas iš tokių ritualų – užgesusios žvakės pakeitimas nauja ir jos uždegimas. Šio proceso metu svarbu būti šventykloje ir skaityti maldas už sveikatą.
Baigę laidojimo paslaugą, turėtumėte paimti dvi monetas ir eiti į artimiausias kapines. Ten reikia rasti mirusiojo, kurio vardas toks pat, kaip ir mirusiojo, kapą, kurio laidotuvėse užgeso žvakė. Ant antkapio dedamos monetos ir reikia prašyti mirusiojo sielos apsaugos. Po to reikia išeiti iš kapinių neatsigręžiant.
Šie ritualai, nors ir nepalaikomi oficialioje religinėje praktikoje, išlieka svarbūs daugeliui tikinčiųjų ir žmonių, ieškančių apsaugos ir paguodos artimojo netekties metu. Nepaisant prietaringos kilmės, jie yra būdas parodyti rūpestį ir atsidavimą mirusiojo atminimui.
