Jei anūkas jau atsisako ledų ir šokolado, pasiūlykite jam tų skanėstų, kuriuos turėjome vaikystėje. Šiandien kai kas šiuos skanėstus laikytų juokingais ir absurdiškais, bet anuomet, tolimoje vaikystėje, jie buvo patys skaniausi.
Šviežios duonos pluta, kurią graužėme nešdami šviežią ir karštą duoną namo. Tėvai manęs net nebardavo, kartais jie patys parnešdavo į namus nugraužtų duonos plytų.
Duona su druska , apšlakstyta augaliniu aliejumi. Šeštadieniais, kai daugumos šeimų butai buvo tvarkomi – tėvai turėjo laisvą savaitgalį – mes, vaikai, vaikščiodavome kieme ir visai nenorėdavome eiti pietauti. O mama dažnai išimdavo didelę duonos lėkštę, užpiltą saulėgrąžų aliejumi ir pabarstyta druska. Šis skanėstas akimirksniu išsibarstė ir daugiau niekas neatsisakė.
Daug kas net namuose ruošė gaidžius ant pagaliuko , formelės buvo parduodamos, o pagaliukai ir ingredientai buvo patys paprasčiausi – cukrus ir truputis sviesto ar augalinio aliejaus.
Kramtomosios gumos pakaitalas – virta eglės sakai, klampi, kramtant kvepia pušies spygliais, kaip ir kramtomoji guma. Daug kas mėgo vyšnių dervą – anuomet kiekviename kieme augo vyšnios, buvo ir abrikosų su saldžia derva.
Buvo ir deguto, bet anūkams apie tai nereikėtų pasakoti.
Virtas kondensuotas pienas buvo universalus delikatesas, kurį buvo galima nusipirkti arba virti namuose. Kai kuriais atvejais kondensuoto pieno virimas palikdavo labai matomas žymes ant lubų ir sienų – kai nekreipdavo dėmesio ir vanduo užvirdavo, o pati skardinė sprogdavo. Jei viskas pavyko, paimkite gabalėlį šviežio batono, aptepkite kondensuotu pienu ir gaukite skanų pyragą.
Keptos bulvės yra dar vienas vaikystės malonumas. Kai pradėjo leisti kieme deginti šakas, laukėme, kol jos išdegs, grėbėme anglis ir 30 minučių užkasėme jose bulves. Tada jie iškasė pelenus ir mėgavosi šiuo paprastu patiekalu, ypač jei kas nors pasiimdavo druskos iš namų, tai dažniausiai būdavo puota.
