44 metų britė Laura Dawson kelis mėnesius kentė pilvo pūtimą ir nuovargį, kol jai buvo diagnozuotas trečios stadijos vėžys. Deja, 2 vaikų mama pralaimėjo kovą prieš klastingą ligą ir praėjusį sekmadienį iškeliavo anapilin.
Iš pradžių L.Dawson simptomus aiškino perimenopauze, tačiau vieną vakarą dėl nepakeliamo pilvo skausmo išsikvietė greitąją. Moteriai buvo atlikta skubi operacija, kad būtų pašalintas žarnyno užsikimšimas. Tačiau po biopsijos paaiškėjo, kad ji taip pat serga vėžiu.
Laura atlaikė chemoterapiją ir vaizdinių tyrimų rezultatai iš pradžių suteikė paguodos, pasakojo jos vyras Benas.
„Gavome aiškią nuotrauką ir viskas atrodė daug žadančiai. Tačiau rugsėjį išgirdome, kad liga grįžo ir išplito. Tai buvo visiškai sukrečiantis įvykis“, – sakė našliu likęs vyras.
Iš pradžių Laura dar išbandė alternatyvias chemoterapijos formas, bet prieš du mėnesius nusprendė nutraukti gydymą. Jis tik pablogino savijautą, todėl moteris norėjo jai likusį laiką praleisti su šeima ir draugais.
Laura gavo paramą iš Šventojo Kristoforo hospiso Sydenhame, pietryčių Londone, kad galėtų kuo ilgiau likti namuose, apsupta artimųjų, „patogiai ir oriai“. Po dviejų savaičių ji buvo perkelta stacionariai priežiūrai ir mirė. Tuo metu šalia jos buvęs Benas žmonos mirtį apibūdino kaip ramią.
Paskutinės akimirkos – pačios laimingiausios
Laura jau anksčiau kalbėjo, kad susitaikė su mirtimi, ir užsiminė, kad paskutinės jos gyvenimo dienos buvo vienos laimingiausių.
„Mes, kaip visuomenė, vengiame mirties proceso. Todėl mirtį apgaubiame negatyvia aura. Žmonės galvoja, kad mirtis visada būna skausminga ir traumatiška, bet tai nėra privaloma.
Viduje visi suprantame, kad vieną dieną mirsime. Vėžys privertė mane tai pripažinti. Nuo tada gyvenau pilnavertiškiau nei bet kada anksčiau ir tai buvo tikra dovana“, – sakė moteris.
Daug emocijų iki šiol verda Beno viduje.
„Laura galėjo mirti ant to operacinio stalo kovo mėnesį. Gyvenimas gali nutrūkti netikėtai ir staiga“, – priminė vyras.
Jis pridūrė, kad šeima turėjo progą atsisveikinti.
„Tačiau žinodami, kad Laura mirs, visi turėjo galimybę pasakyti jai tai, ką norėjo. Per laidotuvės, man nereikės stovėti ir sakyti visų tų dalykų, kuriuos norėjau jai pasakyti. Nes mes atsisveikinome. Ir vaikai taip pat. Aišku, norėčiau, kad ji liktų ir kartu būtume galėję nugyventi visą likusį gyvenimą“, – sielojosi Benas.
„Bet ji mirė žinodama, kad yra mylima ir kad mums jos be galo trūks. Tai yra savotiška palaima.“
Kūrė brangius prisiminimus
Benas nuo vaikų nieko neslėpė: su 17-mečiu Jacobu ir 15-mečiu Theo atvirai kalbėjosi apie Lauros būklę.
„Visada paaiškindavome jiems, kokios galimos pasekmės, nes norėjome juos paruošti tam, kas gali nutikti, ir norime, kad jie pasitikėtų tuo, ką sakome. Tai mums tikrai padėjo“, – sakė vyras.
Pasak jo, Laura norėjo, kad jos išbandymai būtų paviešinti. Moteris vylėsi, kad jos patirtis kitiems palengvins akistatą su mirtimi.
„Jos požiūris buvo neįtikėtinas. Nemanau, kad buvo diena, kai Laura tikrai leido, kad tai ją prislėgtų. Tai nesąžininga. Jos gyvenimas sutrumpėjo 40 ar 50 metų. Tačiau ji matė grožį mažuose dalykuose – džiaugėsi tuo, ką galėjo padaryti.
